Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai pastebi, kad skersasnukiai dažnai supainiojami su žiobriais, tačiau, priešingai nei žiobriai, skersasnukiai – itin reti.
Žvejams – svarbus prašymas
Minija ir Dubysa – tos upės, kuriose retais atvejais žvejai mėgėjai pagauna skersasnukius, tačiau neretai sumaišo su kita žuvimi.
Todėl specialistai prašo pagavus skersasnukį arba įtariant, kad būtent jis užkibo, pranešti ir pateikti žuvų nuotraukas, pagavimo datą, vietą, esant galimybei nurodyti ir žuvies ilgį, svorį, kitą svarbią informaciją.
„KAS TAI – SKERSASNUKIS AR ŽIOBRIS?
Žiobris ir skersasnukis – tai dvi žuvų rūšys, aptinkamos upėse. Žiobriai kasmet migruoja į upes neršti iš Baltijos jūros, o skersasnukiai visą savo gyvenimą praleidžia upėse, bet jiems būdingos nerštinės migracijos upėse.
Priešingai negu žiobris, skersasnukis yra labai reta rūšis ir saugoma Lietuvos Respublikos saugomų rūšių įstatymu (yra įtraukta į Lietuvos raudonosios knygos sąrašą). Skersasnukiai Lietuvos upėse
kažkada buvo įprasta ar net gausi žuvis, tačiau dėl blogėjančios vandens kokybės, užtvankų įrengimo tapo ypač reta rūšimi.
Dabar skersasnukiai aptinkami atsitiktinai ir neršto metu nebesusiburia į gausius būrius, kaip tai buvo įprasta prieš keletą dešimtmečių.
Minijos ir Dubysos upėse šios rūšys dar retsykiais yra pagaunamos žvejų mėgėjų, bet dažnai sumaišomos su žiobriu.
Kadangi skersasnukis yra labai reta žuvis, kiekvienas jos aptikimo faktas yra labai svarbus vykdant biologinės įvairovės apsaugą.
Norime visų žvejų paprašyti, kad pagavus įtartinos išvaizdos žiobrį, t. y. greičiausiai skersasnukį, apie galimą skersasnukio stebėjimo atvejį praneštumėte Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai el. paštu [email protected] .
Stebėjimo patvirtinimui būtina pateikti skersasnukių nuotraukas, pagavimo datą ir vietą, o esant galimybei – žuvies ilgį ir svorį, kitas svarbias aplinkybes.
Taip pat skersasnukių ar kitų saugomų rūšių stebėjimus galima pateikti savarankiškai per Lietuvos saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS), prisijungus per elektroninius valdžios vartus.
Žiobris ir skersasnukis yra gana panašios žuvys, tačiau jų esminis skirtumas yra burnos sandara.
Skersasnukiai yra prisitaikę maitintis periftonu (augalais ir gyvūnais, kurie apauga kietus povandenius objektus), todėl jų burna yra panaši į kaltą, nes aštria apatine burnos briauna nugremžia riedulius ir nugriuvusius medžius.
Žiobris yra prisitaikęs maitintis dugno organizmais, todėl jo burnos sandara yra panaši į kitų žuvų (pvz., karšio).
Primename, kad pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles:
- Pagavus skersasnukį, jį būtina nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
- Per vieną žūklę galima pagauti ir pasiimti 5 vnt. žiobrių, bendra pagautų ir pasiimamų žuvų masė negali būti didesnė nei 5 kg
- Žiobrių žūklė yra draudžiama nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d. (neršto laikotarpiu).
- Žūklės metu privaloma turėti mėgėjišką žūklę suteikianti dokumentą ar teisę nemokamai žvejoti patvirtinantį dokumentą.
- Žūklės metu 5 m spinduliu aplink žūklės vietą privaloma surinkti visas šiukšles ir jas išmesti į komunalinių atliekų konteinerius.
Tekstas ir nuotraukos:
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialisto Antano Kubiliaus
Koliažas-iliustracija: „Lietuvos žuvys“ 2000T. Vilius Virbickas“, – rašoma „Facebook“ pasidalintame Žemaitijos saugomų teritorijų įraše.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
