Pastaruosius metus Vytautas darbavosi Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre, buvo atsakingas ir uoliai, su jaunatvišku atsidavimu, nuoširdžiai rūpinosi Kauno I dekanato parapijų jaunimo sielovada.
Jis buvo tikras jaunimo lyderis, pažįstamas ir mylimas Kauno parapijų jaunimo, ypač Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių I) bei Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijose, kur vadovavo jaunimo giedojimui, rengė sakramentams.
Atsisveikinimas su sielovados bendradarbiu Vytautu Strioga
A. a. Vytautas Strioga bus pašarvotas birželio 20 d., penktadienį, 13.30 val. Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos laidojimo namų salėje (Žukausko g. 1a).
Laidotuvės birželio 22 d., sekmadienį.13.40 val. karstas išnešamas į bažnyčią.14 val. laidotuvių šv. Mišios Pal. J. Matulaičio bažnyčioje. Laidotuvės Domeikavos Romaškių kapinėse.
Amžinąjį atilsį duok mirusiam, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jam tešviečia.
Šiuo skaudžiu, netikėtai ištikusiu atsisveikinimo metu Kauno arkivyskupijos Jaunimo centras savo artimiausią bendradarbį Vytautą Striogą pavadino tvirtu katechetu, įkvepiančiu jaunimo vadovu ir mylimu bičiuliu. Kolegos pasidalijo su visais ir jautriais liudijimais apie iš arti pažintą, jų žodžiais, Vytuką.
Ačiū jaunimui – liudijimai tebus brangus žodis Vytauto gedintiems artimiesiems, visiems bendradarbiams kurijoje, institucijose, parapijose, kurie jį pažinojome – nors ir skaudu atsisveikinti, gera pasakyti, jog savo veiklose ir gyvenime sutikome gerą, taikų žmogų, tikrą Bažnyčios vaiką, paprastą ir nuoširdų, jauną ir užsidegusį šių dienų Kristaus mokinį:
„Su Vytautu susipažinome pirmą dieną darbe KAJCʼ e. Vytautas buvo švelnus, nuoširdus ir visada stengėsi padėti. Rūpinosi visais aplink jį esančiais, pasiūlydavo pagalbą, linkėdavo atrasti laiko poilsiui.
Nors, atrodo, daug laiko kartu nepraleidome, bet atviri pokalbiai, pasidalijimai ir susirūpinimas dėl Bažnyčios vis suskamba atmintyje. Vytautas turėjo nemaža svajonių, gyveno jomis ir bandė suspėti tarp darbų ir kitų rūpesčių, bent dalį jų įgyvendinti.
Paskutinis mūsų pokalbis buvo atsisveikinimas iki šeštadienio, iki greito susitikimo šventėje, bebėgant tarp kitų darbų...
Vytautas paliko gilią žymę ne tik kaip jaunimo vadovas ar autoritetas, bet ir kaip draugas. Aš žinau, kad neturiu nei klausos, nei balso, bet Vytautas niekada neleido manyti, jog dėl to esu mažiau verta šlovinti Dievą.
Per Vytautą aš atradau bendruomenę, savanorystę ir pažinau begalinę Dievo meilę – mane tai amžiams perkeitė į gera. Jo tarnystės pavyzdys visada liks manyje kaip jėga, kuri stumia pirmyn – su meile, su dėkingumu.
„Aš juos įgalinu“ – vieni labiausiai įstrigusių Vytauto žodžių, pasakytų apie jaunimo sielovadą. Jis ne tik mokė kitus, bet pats gyveno meile – gyveno dėl kito žmogaus.
Jis ne tik prisidėjo prie daugelio jaunų žmonių dvasinio auginimo, bet pirmiausia savo gyvenimu atspindėjo Kristaus meilę kiekvienam žmogui.
Savo pavyzdžiu daugelį mūsų lydėjo arčiau Dievo – per asmeninius pokalbius, bendruomenės keliones, per paprasčiausius žaidimus ir įspūdingo gylio maldos grupes bei šlovinimus.
Jis niekada nepasiduodavo – net ir pačiose sunkiausiose situacijose ragino mus ieškoti šviesos ir neužsidaryti vienumoje, bet remtis į savus – draugus, šeimą, bendruomenę.
Jis buvo lyderis, visad kreipiantis šalia esančiųjų žvilgsnius ne į save, bet į Dievą – tikiu, kad jis daugelį jaunų širdžių laimėjo DANGUI.
Ten ir susitiksim, brangus drauge, o dabar – ilsėkis, ilsėkis, ilsėkis...Tavo jaunimas.“
Šaltinis: Kauno arkivyskupija
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
