Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė.
Pokalbio metu ji pristatė dažniausius skydliaukės sutrikimus bei nurodė, kokie ženklai rodo, kad organizme – ne viskas gerai.
Pagrindiniai du sutrikimai
Kaip pasakojo specialistė, iš pradžių svarbu susipažinti su dažniausiais sutrikimais. Tai – hipotiroidizmas ir hipertiroidizmas. Pirmojo atveju, hormonų gaminama per mažai, antrojo – per daug.
„Skydliaukės gaminami hormonai veikia beveik visas organizmo sistemas:
- širdies ir kraujagyslių sistemą, reguliuodami širdies ritmą ir kraujospūdį;
- nervų sistemą, lemiančią mąstymą, atmintį;
- emocinę būklę;
- virškinimo sistemą, darydami įtaką žarnyno judrumui ir medžiagų pasisavinimui;
- endokrininę sistemą, sąveikaudami su kitais hormonais;
- reprodukcinę sistemą, nuo kurios priklauso vaisingumas ir menstruacijų ciklas.
Be to, skydliaukės hormonai svarbūs raumenų ir skeleto sistemai, kūno termoreguliacijai, energijos apykaitai bei odos, plaukų ir nagų būklei. Todėl net nedideli jų svyravimai gali turėti reikšmingą poveikį savijautai“, – nurodė ji.
Pasak J. Jankauskienės, dar neretai diagnozuojama padidėjusi skydliaukė, kitaip vadinama struma, autoimuninės ligos – dažniausios iš jų Hašimoto tiroiditas bei Greivso liga.
Vaistininkė paminėjo ir tai, kad vis dažniau pastebimos subklinikinės skydliaukės sutrikimų formos, kuomet laboratoriniai rodikliai jau yra pakitę, tačiau simptomai dar nėra fiksuojami.
„Tada žmonės pirmiausia kreipiasi į vaistinę dėl bendro nuovargio ar energijos stokos“, – pridūrė ji.
Skydliaukės sutrikimų priežastys
Kaip aiškino J. Jankauskienė, dažniausiai skydliaukės sutrikimus lemia ne viena, o visas priežasčių komplektas.
Tiesa, viena iš reikšmingiausių priežasčių yra genetika. Pasak jos, tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė skydliaukės hormonų veiklos ypatumų gali būti paveldimi.
„Jeigu šeimoje jau buvo skydliaukės sutrikimų atvejų, tuomet rizika susirgti išauga“, – paaiškino pašnekovė.
Vis tik ji pridėjo, kad taip pat reikšmingai sutrikimus paveikti gali jodo balansas. Pasak jos, tiek trūkumas, tiek perteklius gali reikšmingai neigiamai paveikti skydliaukės veiklą.
Vaistininkė paaiškino, kad šis disbalansas ypač veikia strumos išsivystymą, vis tik taip pat sutrikimui poveikį daro aplinkos tarša, stiprus, ilgalaikis stresas.
„Hipotiroidizmas dažnai pasireiškia po skydliaukės operacijų, spindulinės terapijos, po gimdymo, taip pat ir esant jodo trūkumui.
Tuo tarpu hipertiroidizmą dažniausiai sukelia per didelis hormono tiroksino kiekis bei autoimuniniai procesai, skydliaukės mazgai ar kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas“, – priežastis įvardijo ji.
Kam didžiausia grėsmė susidurti su skydliaukės sutrikimais?
Specialistės pasiteiravus, kam kyla grėsmė susidurti su skydliaukės sutrikimais, ji pasirėmė Amerikos skydliaukės asociacijos tyrimų duomenimis.
Pasak jos, net kelis kartus dažniau sutrikimai smogia moterims, o ne vyrams. Ji pasakojo, kad tyrimai rodo, jog moterys serga net 5-8 kartus dažniau.
„Rizika gali išaugti po gimdymo, menopauzės laikotarpiu, kai organizme vyksta ryškūs hormoniniai pokyčiai.
Jei šeimoje jau buvo skydliaukės ligų atvejų, tikimybė susirgti padidėja reikšmingai – kai kurie tyrimai nurodo, kad daugiau nei 60 procentų skydliaukės funkcijos sutrikimų gali būti susiję su genetika“, – paaiškino ji.
Taip pat specialistė prabilo apie vaikus. Pasak jos, naujagimiams yra atliekami įgimto hipotiroidizmo tyrimai, mat laiku nesukontroliavus ligos – pasekmės gali būti liūdnos.
Skydliaukės sutrikimų požymiai
Kaip aiškino vaistininkė, prakalbusi apie skydliaukės sutrikimų požymius, jie vystosi palaipsniui.
Dėl šios priežasties, pasak pašnekovės, dažniausiai žmonės pačių pirmųjų simptomų nejaučia, jie nekelia didelio nerimo.
„Dažniausiai žmonės pastebi nuolatinį nuovargį, sumažėjusį darbingumą, mieguistumą ar, priešingai, nerimą ir nemigą. Gali pasireikšti staigūs svorio pokyčiai, plaukų slinkimas, odos sausumas, nagų trapumas.
Esant hipotiroidizmui dažnai juntamas šalčio netoleravimas, lėtesnis mąstymas, prislėgta nuotaika, o hipertiroidizmo atveju – širdies permušimai, prakaitavimas, rankų drebėjimas, dirglumas“, – pastebėjimais dalijosi ji.
J. Jankauskienė pridėjo, kad taip pat pastebi, jog pacientai šiuos simptomus priskiria stresui arba nuovargiui, dėl to į medikus nesikreipia.
Vis tik, anot specialistės, jeigu simptomai nepraeina, trunka ilgai, verta atlikti skydliaukės hormonų tyrimus.
Ką daryti susidūrus su sutrikimais?
J. Jankauskienė taip pat atskleidė, kaip reikėtų elgtis susidūrus su šiais sutrikimais. Anot jos, pirmas žingsnis – neignoruoti problemos ir kreiptis pagalbos.
„Didžioji dalis skydliaukės ligų yra sėkmingai gydomos ar kontroliuojamos taikant hormonų terapiją, vaistus ar, retais atvejais, chirurginį gydymą.
Vaistininkai padeda pacientams suprasti, kaip teisingai vartoti paskirtus vaistus, pabrėžia reguliarumo svarbą bei galimą sąveiką su kitais preparatais ar maisto papildais“, – sakė ji.
Vaistininkė pridėjo, kad svarbu laikytis subalansuotos mitybos, užtikrinti pakankamą jodo kiekį, kurio apstu joduotoje druskoje, jūros žuvyje, jūros gėrybėse, kiaušiniuose.
Verta stengtis vartoti daugiau seleno, aptinkamo riešutuose, žuvyje, geležies, kurios randama raudonoje mėsoje, ankštiniuose augaluose, žaliose lapinėse daržovėse, bei cinko, kurio yra mėsoje, moliūgų sėklose, pilno grūdo produktuose.
Specialistė paaiškino, kad taip pat svarbu vengti savavališko maisto papildų vartojimo.
„Taip pat rekomenduojama stengtis kontroliuoti stresą, užtikrinti kokybišką miegą, palaikyti fizinį aktyvumą ir kartu su gydančiu sveikatos priežiūros specialistu reguliariai stebėti skydliaukės hormonų rodiklius.
Negydomi ar nekontroliuojami sutrikimai gali lemti rimtas komplikacijas, todėl savalaikė pagalba ir bendradarbiavimas su sveikatos specialistais yra esminiai“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
