Daugumos mirštančių žmonių organizmo sistemos pradeda veikti lėčiau. Tai, kas vyksta, priklauso nuo žmogaus, tačiau vykstantys pokyčiai yra daugmaž panašūs.
Ženklai, kad žmogus miršta
Širdis plaka šiek tiek lėčiau arba šiek tiek mažesne jėga, taigi kraujas po kūną juda lėčiau. Tai reiškia, kad smegenys ir kiti organai gauna mažiau deguonies, nei jiems reikia, ir ima blogiau funkcionuoti, rašo healthdirect.gov.au.
Likus savaitėms iki mirties, dauguma mirštančiųjų jaučiasi pavargę. Jie gali norėti miegoti dažniau arba ilgiau. Jie gali norėti mažiau kalbėti, nors kai kurie gali pradėti kalbėti daugiau. Taip pat jie gali norėti mažiau valgyti arba valgyti kitokį maistą, nei įprastai, nes jų skrandis virškinimo sistemos veikla lėtėja.
Mirštančiajam taip pat gali pradėti mažėti svoris, o jo oda gali tapti plonesnė. Išeinant organizmui sunku atkurti odos ląsteles taip, kaip anksčiau.
Likus kelioms dienoms iki mirties, žmogus pradeda nebevaldyti savo kvėpavimo. Kurį laiką jis gali kvėpuoti lėčiau, paskui greičiau, todėl jo kvėpavimas tampa labai netolygus.
Plaučiuose gali pradėti kauptis skysčiai, pasikeičia kvėpavimas, jie gali kosėti, bet ne itin stipriai. Dažnai likus kelioms dienoms iki mirties taip pat pasikeičia odos spalva, nes sutrinka kraujotaka. Oda gali tapti blyškesnė, taip pat gali atsirasti dėmių ar kraujosruvų.
Taip pat gali pasikeisti kūno temperatūra. Jų rankos, pėdos, rankų ir kojų pirštai gali tapti vėsūs, tačiau gali būti ir atvirkščiai – jie gali būti karšti ir prakaituoti.
Smegenims negaunant pakankamai deguonies, jie gali tapti pasimetę ir mieguisti. Kai kurie žmonės susiduria su haliucinacijomis ir kalbasi su žmonėmis, kurių nėra. Jie gali būti sutrikę arba dezorientuoti. Kai kurie netenka sąmonės likus kelioms dienoms iki mirties.
Vis labiau artėjant mirčiai žmogus didžiąją dalį laiko praleidžia miegodamas. Prabudęs jis gali nesugebėti bendrauti, nes jo pojūčiai silpsta. Tačiau jie vis dar gali jus girdėti, todėl kalbėkite su jais.
Kai kurie žmonės likus maždaug parai prieš mirtį patiria energijos antplūdį. Jie gali trumpam atsisėsti ar normaliai kalbėti, tačiau vėliau per maždaug parą numirti.
