Šiame Lietuvos kape palaidoti 2 ypatingi žmonės: išgirdus istoriją, spaudžia širdį

Sraigtasparnio katastrofa įvyko 2003 metais. Prabėgo jau daugiau nei du dešimtmečiai, tačiau jų bendražygiai nepamiršta iki šiol, socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Aviacijos bazė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skaudi žinia: mirė žinoma Lietuvos gydytoja

Sunkiai ligai pasiglemžus vieną žymiausių Lietuvos profesorių – kolegų gedulas

Mirė buvęs Lietuvos garbės konsulas Vašingtono valstijoje Vytautas Victoras Lapatinskas

Bendražygiai aplankė Baltijos jūroje žuvusių lietuvių kapą

Majoro Alvido Brazlausko ir viršilos Edmanto Vizbaro kapą aplankiusieji ant jo padėjo Lietuvos vėliavos spalvų vainiką ir uždegė žvakeles.

„Šiandien – diena, kai norisi sustoti.

Aplankome sparno brolių kapus, tyloje pagerbiame ir prisimename jų nueitą kelią, jų darbus, jų atsidavimą.

2003 metais Baltijos jūroje, vykdydami užduotį, žuvo mjr. Alvidas Brazlauskas ir vrš. Edmantas Vizbaras.

Atmintis gyva tol, kol ją nešiojamės savyje.

Nepamirštam“, – rašoma Aviacijos bazės vakar pasidalintame įraše.

2003 metais Baltijos jūroje nuskendo sraigtasparnis, žuvo du aviatoriai

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2003 metų kovo 26 dieną per pratybas į Baltijos jūrą nukrito ir nuskendo Krašto apsaugos ministerijos Karinių jūrų oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“.

Keturi įgulos nariai buvo išgelbėti, tačiau 32-ejų majoras A. Brazlauskas ir 41-erių borto mechanikas viršila E. Vizbaras žuvo. Jų kūnai iš nuskendusio sraigtasparnio buvo iškelti kitą dieną, apie 11 valandą.

Kaip tuomet pranešė policija, sraigtasparnis į jūrą nukrito apie 21.30 val. Nelaimė įvyko maždaug 9 kilometrai nuo kranto.

Po nelaimės sraigtasparnis buvo iškeltas iš jūros dugno, nukritimo priežastis ir aplinkybes tyrusi komisija, atlikusi tyrimą, pranešė, kad katastrofa įvyko ne dėl technikos gedimų, o dėl pilotų klaidingai nustatyto sraigtasparnio aukščio.

Iššifravus sraigtasparnio skrydžio duomenis fiksavusių prietaisų parodymus, paaiškėjo, kad skrydžio metu oro sąlygos buvo geros, matomumas – pakankamai geras, jūros bangavimas – nulinis, vandens temperatūra – 1 laipsnis šilumos, oro – 0 laipsnių. Vėjas katastrofos metu buvo nestiprus – 4-5 metrai per sekundę, tačiau vėjas buvo nepastovus.

„Avariją lėmė žmogiškasis faktorius – sutapo daugelis aplinkybių, taip pat ir meteorologinės sąlygos – taip kartais atsitinka“, – sakė tuometinis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.