„Su drauge studentavom Hamburge, atvažiavę draugai lietuviai papasakojo apie savo mėnesio kelionę po Europą traukiniais. Pasiklausėm įspūdžių ir pačios užsimanėm pakeliauti, tik ne mėnesį ir ne po Europą, o po Vokietiją. Kaip tarėm, taip padarėm. Susidarėm maršrutą: Hamburg (mūsų kelionės pradžios miestas), Hannover, Essen, Dusseldorf, Koln, Bonn, Frankfurtas prie Maino, Kassel, Hamburg. Žinoma, kelionėj teko jį pakoreguoti. Bet apie viską nuo pradžių“, – pasakoja Makalius.lt skaitytoja Agnė.
Susižinojom apie savaitgalinį bilietą, kurio kaina 35 eurai ir galioja vieną parą, su juo gali keliauti po visą Vokietiją regioniniais traukiniais (beje, jis galioja 5 žmonėms).
Tad šeštadienį, 5 ryto jau stovėjom Hamburgo stotyje, laikėm bilietėlį rankoje ir džiaugėmės, kad traukinys į Hanoverį bus už pusvalanduko. Su didžiuliu entuziazmu įšokom į traukinį ir pradėjom savo kelionę. Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, kai keliauja dvi mergiotės, įsėdom ne į tokį traukinį. Pasirodo, šis traukinys ne regioninis, o greitasis ICE (pradedančiųjų klaida). Priėjęs kontrolierius nebuvo labai patenkintas, kai kišom jam šiam traukiniui negaliojantį bilietą, tad teko susimokėti už šitą pasivažinėjimą (apie 80 eurų). Mūsų pigi kelionė baigėsi…
Į Hanoverį atvažiavom prieš 7 val., išlipome nelaimingos, buvo vasario mėnuo, anksti ryte nebuvo labai šilta. Tik išlipusios nusprendėm, kad jau gana, važiuojam namo… Na, bet tiek susimokėjusios, nusprendėm, kad reikia bent apsižiūrėti.
Buvau skaičiusi, kad Hanoveryje prie pat stoties prasideda raudona linija, kuria einant galima apžiūrėti visas miesto įžymybes. Apėjom aplink stotį kokius tris kartus, žinoma, nieko neradom. Tada atradom savo būdą pažinti miestą: apsidairai aplinkui, pamatai kokį bokštą (na kokios bažnyčios) ir eini link jo. Taip ir darėm, ir tas bokštas buvo Hanoverio rotušės, pasisekė – labai įspūdingas statinys. Nuotaika šiek tiek pasitaisė, apžiūrėjom rotušę ir… radom raudoną liniją. Ji išgelbėjo visą mūsų kelionę!
Pradėjom eiti pagal liniją ir apžiūrėjom visas įžymybes… Prašvito, atšilo, nuotaika darėsi vis pakilesnė. Kai raudonoji linija atvedė atgal prie stoties (pasirodo ta linija prasideda ne prie pat stoties, o perėjus kelią), nusprendėm, kad gal visgi tęsiam kelionę.
Toliau keliavom į Eseną. Išlipusios laikėmės savo plano ir keliavom „kur bokštai nuves“ principu, aklai eiti nepatartina, miestuose būna stendai su žemėlapiais, tai bent minimaliai patarčiau juos įsidėmėti. Einant link bokšto radom vieną iš tokių stendų, juo ir naudojomės, taip ir apėjom šio miesto centre esančias lankytinas vietas. Labai daug laiko šiam miestui neskyrėm, nes norėjome pamatyti kuo daugiau įdomybių.
