Na, jei tėvai būtų tokie baisuokliai, argi taip būtų ieškoję dukros. Žmonės 4 metus gyveno baimėje. Dukra beširdė.

Kažkas nenormalaus.Dievulėliau, taip skaudinti šeimą, ar jinai pabaisa, kuo jie jai nusikalto,jokio dėkingumo gimdytojams, kurių dėka aplamai nebūtų išvydusi šio pasaulio.Pasaulis pilnas keistuolių.Dabar jai taip atrodo, o kiek dar laiko prireiks, kai pagaliau ims suprasti.Galima užmiršt žmones,mažai pabuvusius tavo gyvenime ir jei bendravimas buvo daugmaž neutralus.O jei reikia dėt pastangas užmiršti,turbūt kankina neapykanta,kažko atleisti negali.Keršija,nes kažkuo įskaudino ją, o dabar skaudina ji.Beprasmybė,kažin,ar galima jos vietoj būt laimingu.Reikia atleist ir nebelaikyt akmens užanty