Dėl sudėtingos sukčių aferos lietuvės įmonė prarado apie 25 tūkst. eurų ir buvo priversta iš esmės peržiūrėti savo veiklos principus.
Kaip viskas prasidėjo: du pardavėjai vietoj vieno
Pasak Raimondos, pirmasis kontaktas su sukčiais atrodė visiškai normalus ir nė kiek neįtartinas. Jos valdoma įmonė „TimyCars“, kaip įprasta, ieškojo automobilio Vokietijoje ir iš pradžių bendravo su realiu pardavėju. Tačiau kažkuriuo momentu į komunikaciją įsitraukė tretieji asmenys.
„Mes net nepajutome, kad bendravime įvyko kažkoks lūžis. Vienu metu bendravome ir su tikruoju pardavėju, ir su sukčiais. Atrodė visiškai natūralu – kaip ir daugelyje sandorių, kai prie derybų prisijungia vadybininkai ar kiti darbuotojai“, – pasakoja verslininkė.
Anot jos, laiškai ir dokumentai atrodė logiški, atitiko anksčiau telefonu aptartas sąlygas, nuolaidas ir net automobilio rezervaciją. Sukčiai iškart sureaguodavo į žinutes, atsiųstas originaliam automobilio pardavėjui, tarsi dirbtų išvien su juo.
Pasak Raimondos, automobilis realiai egzistavo. Jį buvo galima apžiūrėti, jis buvo rezervuotas, atsiųsta sąskaita faktūra. „Mes padarėme viską taip, kaip darėme šimtus kartų anksčiau: pervedėme pinigus, išsiuntėme pavedimo kopiją ir laukėme kvietimo atsiimti automobilį“, – sako R. Dranseikienė.
Tačiau tiesa paaiškėjo tik tada, kai į vietą atvyko tralas. Automobilio ten jau nebuvo – jis buvo perduotas kitam pirkėjui, gyvenančiam Belgijoje. Pastarasis transporto priemonę gavo, o Raimondos įmonė ir jos klientas, siekęs įsigyti šį automobilį, liko be nieko.
Dar įdomiau, kad praėjus maždaug mėnesiui po įvykio tikrasis pardavėjas vėl susisiekė su Raimonda ir paklausė jos, kaip sekasi spręsti problemą, ką pasakė policija. Tai, pasak verslininkės, tik dar labiau sustiprino įtarimus, jog šis pardavėjas ir vėliau į pokalbius prisijungęs sukčius veikė išvien ir abu žinojo apie aferą.
Nuostolis, kuris galėjo būti dar skaudesnis
Nors prarasta suma – apie 25 tūkst. eurų – nėra didžiausia, kokia pasitaiko automobilių versle, ji vis tiek gana smarkiai paveikė įmonės veiklą.
„Tai buvo pigiausias automobilis, kurį mes vežame, ir ačiū Dievui. Jei tai būtų buvęs, tarkime, 180 tūkst. eurų kainuojantis „Mercedes“, nežinau, kaip būtume atsitiesę“, – atvirai sako pašnekovė.
Automobilis buvo užsakytas konkrečiam klientui, kuris jau buvo sumokėjęs 3 tūkst. eurų avansą. Visą likusią riziką prisiėmė pati įmonė. Klientui situacija baigėsi palankiau – R. Dranseikienės įmonė kuo skubiau surado kitą, netgi geresnį automobilį, ir jį pristatė, nors klientui ir teko palaukti keliomis savaitėmis ilgiau.
„Klientas liko patenkintas, bet mums tai buvo didžiulis šokas. Spalis – pats jautriausias laikas automobilių versle, kai ruošiesi žiemai, planuoji išlaidas. Tai buvo apyvartinių lėšų netekimas, kurį reikėjo kompensuoti patiems“, – pasakoja Raimonda.
Verslininkė taip pat teigia kreipusis į policiją, tačiau ši, jos teigimu, daug nepadėjo.
„Policija, neva, padarė ką galėjo – surado vokietį, kuriam priklauso ta banko sąskaita, buvo paskelbta Interpolo paieška, bet jo nerado ir byla buvo sustabdyta“, – prisimena Raimonda.
Po aferos – papildomi saugikliai ir naujos taisyklės
Po šio įvykio Raimondos įmonė iš esmės pakeitė darbo modelį. Atsirado papildomi dokumentų reikalavimai, griežtesnė partnerių atranka, atsisakyta automobilių pirkimo iš atsitiktinių skelbimų.
„Dabar dirbame tik su patikimų partnerių sąrašu. Jei automobilis brangus – skrendame patys, fiziškai būname vietoje, laukiame, kol jis pakraunamas ant tralo, ir tik tada vykstame atgal. Jei bent vienas etapas kelia įtarimų – mes atsisakome sandorio“, – sako verslininkė.
Ji pripažįsta, kad po šios istorijos iš kolegų išgirdo ne vieną panašų pasakojimą. Vienas jų – apie 110 tūkst. eurų nuostolį, kai iš užsienio pirktas automobilis netikėtai atsidūrė Rusijoje.
„Juk jei automobilis patenka į Rusiją – viskas, tu jau nieko iš ten nebeatgausi“, – sako Raimonda.
Patarimai perkantiems automobilį iš užsienio
R. Dranseikienė pabrėžia, kad paprastiems žmonėms, norintiems pirkti automobilį iš užsienio, rizika yra dar didesnė.
„Pagrindinė mano rekomendacija – nedaryti to patiems, geriau kreipkitės į žmones, kurie profesionaliai tuo užsiima. O jei jau nusprendėte pirkti patys, važiuokite atsiimti automobilio fiziškai“, – sako ji.
Didžiausi pavojai, anot verslininkės, slypi avansiniuose mokėjimuose, netikrose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje. Ypač pavojinga siųsti savo automobilio vaizdo įrašus potencialiam pirkėjui internete – sukčiai dažnai juos panaudoja kurdami fiktyvius skelbimus.
Vėliau šiais skelbimais susidomėję pirkėjai atvyksta atsiimti automobilio iš nieko neįtariančio jo savininko, jau sumokėję avansą sukčiams.
„Sukčių schemos tampa vis išmanesnės. Vienas neatsargus žingsnis gali kainuoti visą verslą ar visas santaupas“, – apibendrina automobilių prekybos verslo savininkė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
