Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
7
Eimanto simptomai priminė peršalimą (nuotr. asm. archyvo)

Subačiuje, Kupiškio rajone, gyvenantis Eimantas Gudonis (32), pajutęs peršalimui būdingus simptomus, net nebūtų pagalvojęs, kad jį užklupo itin klastinga liga. Tačiau nepadėjus nei vieniems vaistams, po ilgų ieškojimų pagaliau pavyko atrasti tikrąją priežastį. Eimantui medikai diagnozavo erkinį encefalitą, nuo šios ligos vyras buvo skiepytas net tris kartus.

7

Subačiuje, Kupiškio rajone, gyvenantis Eimantas Gudonis (32), pajutęs peršalimui būdingus simptomus, net nebūtų pagalvojęs, kad jį užklupo itin klastinga liga. Tačiau nepadėjus nei vieniems vaistams, po ilgų ieškojimų pagaliau pavyko atrasti tikrąją priežastį. Eimantui medikai diagnozavo erkinį encefalitą, nuo šios ligos vyras buvo skiepytas net tris kartus.

REKLAMA

Prieš keletą metų, likus porai savaičių iki Kalėdų, Eimantui pasireiškė peršalimui būdingi simptomai, pakilo temperatūra. Iš pradžių vyras bandė gydytis namų sąlygomis, bet, savijautai negerėjant, kreipėsi į medikus. Jie taip pat manė, kad vyrui tiesiog peršalimas, ir išrašė antibiotikų. Šiems nepadėjus, išrašė stipresnių, bet nepadėjo ir jie.

REKLAMA

„Atėjo Kalėdos, Naujieji metai – lyg ir nebebuvo to vadinamo peršalimo. Aš galvojau, kad  viskas praėjo. Kelios dienos po Naujųjų metų smogė, ko gero, antroji banga, nes erkiniam encefalitui būdinga antroji banga, kuri dažniausia būna labai rimta.

Temperatūra pakilo iki 41 laipsnio. Gydytojas išrašė visai kitokius antibiotikus, paleido namo gydytis, manė, kad padės, bet darėsi tik blogiau. Tai neiškenčiau, paskambinau į greitąją pagalbą, kuri irgi nenoromis išvežė į ligoninę. Ten galvojo, kad gripas ar peršalimas... Suleisdavo nuo temperatūros vaistų, bet niekas negelbėjo“, – pasakoja Eimantas.

Ligą rado ne iškart

Kitą dieną vyras pasidarė išsamius tyrimus, tačiau nei vienas medikas nieko nerado. Dėl to išsiuntė pasidaryti tyrimų į Panevėžio ligoninę. Panevėžyje padarė net magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau ligos priežasties rasti taip pat nepavyko.

REKLAMA
REKLAMA

„Trečioji ligoninė buvo infekcinių ligų. Atsimenu, kad iš karto pastatė lašelines, paskyrė penicilino grupės antibiotikų ir taip gydė. Tą vakarą pirmąkart pavyko numušt temperatūrą, kuri visą ligos periodą nebekilo. Kol gulėjau ligoninėje, patalynę reikėjo du kartus keisti,  nes buvau lyg su drabužiais iš ežero išlindęs  – visas šlapias.

Tada visą laiką galvojo, kad tai gripo komplikacija. Apžiūrėjo mane, apžiūrėjo kaklą, peržiūrėjo mano jaučiamus simptomus ir medikui kilo įtarimas, kad gali būti erkės sukeliama liga, nes yra kaklo rigidiškumas, kuris būdingas encefalitui. Gydytojas atliko stuburo juosmens punkciją ir po kelių valandų erkinio encefalito tyrimas buvo teigimas...“,– prisimena Eimantas.

Komplikacijų neišvengė

Kadangi vyrą kurį lauką gydė ne nuo tos ligos, komplikacijų išvengti nepavyko – Eimantas persirgo ir meningoencefalitu. Tai yra grėsmingiausia encefalito komplikacija, kuomet susergama ir meningitu, galvos smegenų dangalo uždegimu.

REKLAMA
REKLAMA

„Galvos skausmai būdavo nežmoniški. Kokias savaites nuskausminamieji buvo geriausias draugas – gerdavau didžiausią per dieną leidžiamą dozę, nes skausmo iškęsti nebuvo įmanoma. Kaklo negalėjau pasukti, galvos pajudinti irgi.

Pirmosiomis savaitėmis iššūkis būdavo iki tualeto nueiti ar net pavalgyti, nes jėgų nebeturėdavau. Vėliau pradėjau po truputį vaikščioti, tačiau pereidavau koridorių ir viskas, tos dienos darbai būdavo baigti, nes nebeturėjau jėgų“, – pasakoja vyras.

Buvo pasiskiepijęs

Ligoninėje jis praleido 3 savaites ir buvo išleistas gydytis ligoninėje. Medikai pasakė Eimantui, kad jis susirgo centrinės Europos erkiniu encefalitu.

„Paklausus, kodėl aš susirgau, nors turėjau visus skiepus, nes mano toks darbas, kad skiepai yra privalomi nuo erkių, minėjo, kad galbūt praslydo reta forma encefalito, nes skiepai apsaugo nuo dažniausiai pasitaikančios rūšies. Aš manau, kad antibiotikai, kuriuos skyrė prieš tai, kurie nebuvo skirti erkių platinamoms ligoms gydyti, susilpnino imunitetą, nes encefalito eiga priklauso nuo to, koks stiprus imunitetas. Tai net skiepus turėdamas, turėjau, ką veikti“, – šypteli jis.

REKLAMA
REKLAMA

Gydymuisi namuose medikas paskyrė stiprių vaistų, kurie turėjo galutinai įveikti šią klastingą ligą. Po poros savaičių gydymo namuose nuo didelio vaistų kiekio vyro imunitetas buvo labai nusilpęs, todėl visiškai pasveikęs jis buvo tik pavasarį.

„Tuo metu, kai sveikau, būdavo, nueini iki parduotuvės ir atsisėdi, pensininkas greitesnis už mane buvo. Kol pasiekdavau parduotuvę, būdavau visas šlapias“, – pasakoja jis.

Pasekmes jaučia iki šiol

Gydytojas įspėjo Eimantą, kad gali pasireikšti ir liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, neišnykstantis galvos skausmas, nuolatinis svaigimas. Tai išgirdęs, Eimantas išsigando, nes tai reikštų, kad jis nebeturės pilnaverčio gyvenimo.

„Galvos skausmai trukdavo kelias savaites, todėl vėl gerdavau stiprius nuskausminamuosius. Tai pat sukdavosi galva kartais „iš oro“ – negeras jausmas, atrodo net pykina... Bet po pusės metų šie nemalonūs pojūčiai kažkaip mažėjo ir, ačiū Dievui, galvos svaigimų jau porą metų nebėra.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar kartais galvą skauda, bet normalu ir toks skausmas, kad užtenka pusės tabletės bet kokio vaisto nuo skausmo ar tiesiog gero miego. Dabar gyvenu pilnavertį gyvenimą. Aišku, po tos ligos visiškai ir alkoholio atsisakiau, sportuoti pradėjau ir vertinti net elementarią smulkmeną.

Kažkaip nuo to karto stengiuosi daryt tiek visko, išbandyti viską, nes nežinai, kada baigsis ar gali to niekada nebepatirti. Mačiau, kad kitiems po erkės daug liūdniau baigiasi negu man“, – sako Eimantas.

Maža tikimybė susirgti net pasiskiepijus – išlieka

Naujienų portalui tv3.lt Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja Aušra Bartulienė nurodo, kad skiepai nuo erkinio encefalito apsaugo apie 98 proc. pasiskiepijusių žmonių. Tai reiškia, kad lieka 2 proc. žmonių, kuriems gali nesusidaryti imunitetas ir apsauginė reakcija. Tačiau, jeigu pasiskiepijęs žmogus vis dėlto suserga erkių sukeliama liga, jo sveikimas ir liekamieji reiškiniai bus lengvesni nei neskiepyto žmogaus.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu žmogus yra gavęs visas 3 dozes ir palaikomąsias dozes, jo imunitetas yra susidūręs su šia liga ir turi informacijos apie ligos sukėlėją. Į organizmą papuolus ir kitokios formos ligos sukėlėjams, kažkokia apsauga jau yra. Taip pat reikia žiūrėti ar buvo išlaikyti visi skiepijimosi intervalai.

Juos išlaikyti labai svarbu. Yra dvi schemos, pagal kurias galima skiepytis. Viena yra pagreitinta, o kita paprasta. Pagreitinta rekomenduojama tada, kai jau yra prasidėjęs erkių platinamų ligų sezonas ir tikimybė užsikrėsti yra išaugusi. Po pirmos dozės jau galima po dviejų savaičių gauti antrą dozę, o trečią po 5 – 12 mėnesių. Toks imunitetas apsaugo žmogų, tačiau jis priklauso ir nuo amžiaus. Toliau reikalinga palaikomoji vakcinacija.

Paprastoji vakcinacija – kai antroji dozė suleidžiama po 3 mėnesių, o trečioji taip pat po 5 – 12 mėnesių. Žmogus gavęs pirmąsias dvi vakcinas paprastai yra apsaugotas nuo erkinio encefalito metams, o gavęs trečią – apsaugomas nuo 3 iki 5 metų. Žmonėms iki 60 metų pakartotinė ar palaikomoji vakcina reikalinga kas 5 metus, o vyresniems nei 60 metų kas 3 metus. Mūsų imuniteto atmintis silpnėja, todėl revakcinacija reikalinga dažniau. Norėčiau pabrėžti, kad nuo erkinio encefalito galima skiepyti vaikus tik nuo vienerių metų“, – sako gydytoja epidemiologė.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu žmogus kartą perserga erkiniu encefalitu, jis imunitetą įgyja visam gyvenimui. Vakcinacijos atveju žmogui reikalinga revakcinacija.

„Kartais žmonės sako, kad pasiskiepijo visomis 3 dozėmis, tačiau vis tiek suserga. Pradėjus ieškoti priežasčių kartais paaiškėja, kad tarp antrosios ir trečiosios vakcinos buvo didesnė pertrauka nei 12 mėnesių. Kai kuriems žmonės vakcinacija ir po 13 ar 14 mėnesių nieko blogo nepadarys, tačiau geriau išlaikyti numatytas rekomendacijas, kad skiepas tikrai suveiktų“, – sako A. Bartulienė.

Kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie darosi vakcinacijas nuo erkinio encefalito, tačiau, pasak gydytojos, norėtųsi, kad šis skaičius būtų dar didesnis.

„2019 metais buvo užregistruoti 711 susirgimo atvejai ir net 6 mirties atvejai. Sergamumo rodiklis yra 25,4 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Jeigu palygintume šį skaičių su kitomis Europos sąjungos šalimis, tai Lietuva labai išsiskiria dideliu sergamumu“, – nurodo gydytoja.

Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad nėra specifinio gydymo ir vaistais galima tik numalšinti ligos simptomus, tačiau negalima įveikti jų sukėlėjų. Vienintelė išeitis laukti, kol žmogaus organizmas pats susidoros su pavojingu virusu. 

Mirštamumas nuo erkinio encefalito yra nuo 0,5 iki 4 proc., o apie 40 proc. žmonių lieka įvairūs liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatinis galvos skausmas, padidėjęs jautrumas, koordinacijos sutrikimai, klausos sutrikimai, traukuliai ar net paralyžius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų