Jei pasirinkote dešinįjį veidą
O jeigu jūsų dėmesį pirmiausia patraukė dešinėje esantis veidas, testo aiškinimas visiškai kitoks.
Sakoma, kad toks pasirinkimas gali būti siejamas su labiau atsipalaidavusia ir intuityvia asmenybe. Esą tokie žmonės dažniau pasikliauja nuojauta, vaizduote ir savo instinktais, o ne griežta logika.
Dešinįjį veidą pasirinkę žmonės pagal šį testą gali būti kūrybiškesni, labiau linkę į meninę raišką ir laisvesnį mąstymą.
Sprendimus jie gali priimti vadovaudamiesi tuo, ką jaučia, o ne vien tuo, ką galima logiškai paaiškinti.
Ar iš tiesų viena smegenų pusė lemia mūsų asmenybę?
Nors tokie testai dažnai remiasi idėja, kad žmogaus mąstymą lemia vienas labiau dominuojantis smegenų pusrutulis, mokslas į šį teiginį žvelgia gerokai skeptiškiau.
Populiari teorija apie „kairiųjų“ ir „dešiniųjų“ smegenų žmones iš dalies siejama su psichobiologo Rogerio Sperry darbais septintajame dešimtmetyje.
Jo atlikti vadinamųjų „padalytų smegenų“ tyrimai padėjo geriau suprasti, kaip skirtingos smegenų sritys atlieka tam tikras funkcijas.
Tačiau tai nereiškia, kad vieni žmonės turi „logiškesnę kairę smegenų pusę“, o kiti – „kūrybiškesnę dešinę“. Šiuolaikiniai smegenų vaizdavimo tyrimai nerado įrodymų, kad žmogus apskritai turėtų vieną nuolat dominuojantį smegenų pusrutulį.
Tokios institucijos kaip Jutos universitetas pabrėžia, kad tiek loginis, tiek kūrybinis mąstymas yra susijęs su įvairiais smegenų tinklais, veikiančiais kartu, o ne su viena izoliuota smegenų puse.
Todėl šį testą geriausia vertinti kaip smagią pramogą, o ne tikslų asmenybės nustatymo metodą. Vis dėlto įdomu pasitikrinti: kurį veidą pirmiausia pastebėjote jūs – kairįjį ar dešinįjį?
