Atvykę šalinti incidento padarinių specialistai prie fontano aptiko, kaip manoma, putoms sukelti panaudoto indų ploviklio „Fairy“ buteliuką. Darbus vykdęs bendrovės darbuotojas užfiksavo ir kitą situaciją – net tuo metu, kai fontanas buvo valomas ir šalinami incidento padariniai, prie jo buvusios paauglės toliau žaidė susidariusiomis putomis.
Iš pirmo žvilgsnio toks vaizdas gali atrodyti smagus, o socialiniuose tinkluose – net vertas efektingo vaizdo įrašo. Tačiau fontanus prižiūrintys specialistai įspėja: tai nėra nekaltas pokštas.
Į fontano sistemą patekus putojančioms, cheminėms ar kitoms tam neskirtoms medžiagoms, sutrikdomas normalus įrenginio darbas, užteršiama vandens sistema, gali būti pažeisti siurbliai, filtrai ir kita techninė įranga. Tokiu atveju fontaną gali tekti stabdyti, išleisti vandenį, išvalyti visą sistemą, patikrinti įrangą ir tik tada iš naujo paruošti ją darbui.
Fontanus prižiūrinčios įmonės vadovas Mantvydas Šakalys sakė, kad didžiausia problema – vis dar gajus įsitikinimas, jog į fontaną įpilti putojančios medžiagos tėra smagi išdaiga.
„Iš šalies tikrai gali atrodyti smagiai – daug putų, įspūdingas vaizdas, galima nufilmuoti vaizdo įrašą. Tačiau fontanas nėra vonia, o jo vanduo nėra tiesiog vanduo dubenyje. Po juo veikia visa inžinerinė sistema – siurbliai, filtrai, vamzdynai ir kita įranga. Įpylus tam neskirtų medžiagų, užteršiama visa sistema ir gali būti sutrikdytas jos darbas. Todėl tai nėra nekaltas pokštas – tai yra svetimo, šiuo atveju, viešojo, turto gadinimas“, – sakė M. Šakalys.
Putų vakarėlis, už kurį gali tekti susimokėti
Specialistai pabrėžė, kad tokio incidento pasekmės nesibaigia putoms išnykus. Fontano sistemoje cheminės medžiagos cirkuliuoja kartu su vandeniu, todėl norint atkurti normalų jos veikimą gali tekti visiškai išleisti vandenį, išplauti sistemą, išvalyti filtrus, patikrinti siurblius ir tik tuomet fontaną paleisti iš naujo.
Tai reiškia ne tik papildomą specialistų darbą, bet ir realias išlaidas.
Tokie veiksmai, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio ir kitų aplinkybių, gali užtraukti administracinę, o rimtesniais atvejais – ir baudžiamąją atsakomybę.
Be to, gali tekti atlyginti padarytą turtinę žalą – fontano valymo, remonto, sugadintos įrangos ar kitų jo veiklos atkūrimo darbų išlaidas.
„Norėtųsi, kad jauni žmonės suprastų labai paprastą dalyką: viešas turtas nėra niekieno turtas. Priešingai – jis priklauso mums visiems ir yra išlaikomas miesto bei jo gyventojų lėšomis. Jeigu dėl kelių minučių pramogos fontaną reikia išjungti, išleisti vandenį, valyti sistemą ar remontuoti įrangą, už tą pramogą galiausiai kažkas turi sumokėti“, – pabrėžė M. Šakalys.
Fontanus stebi kameros – pažeidėjai dažniausiai nelieka anonimiški
Specialistai atkreipė dėmesį ir į dar vieną aplinkybę, apie kurią „pokštaujant“ miesto erdvėse dažnai nepagalvojama. Didelė dalis miesto fontanų ir aplink juos esančių viešųjų erdvių yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis.
Užfiksavus galimą viešosios tvarkos pažeidimą ar turto niokojimą, turima vaizdo medžiaga gali būti perduodama policijai. Ji, įvertinusi aplinkybes, nustato pažeidėjus ir sprendžia dėl teisės aktuose numatytos atsakomybės taikymo.
„Šiandien nereikėtų tikėtis, kad įpylei ploviklio į fontaną, nusifilmavai ir tuo istorija baigėsi. Viešosios erdvės stebimos kameromis, todėl tokie veiksmai neretai būna užfiksuoti. Medžiaga perduodama policijai, o pažeidėjus galima nustatyti pakankamai greitai. Tuomet kelių minučių pramoga jau tampa visai nebejuokinga“, – sakė M. Šakalys.
Tai – ne pirmas toks atvejis
Pasak fontanų eksperto, putos miesto fontanuose nėra naujas reiškinys. Panašių incidentų būta ir anksčiau.
Vienas analogiškų atvejų, anot M. Šakalio, buvo užfiksuotas Vilniaus Rotušės fontane. Tąkart buvo nustatyti išdaigos autoriai – nepilnamečiai, todėl incidentas nesibaigė vien fontano išvalymu: dėl vaikų veiksmų atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo klausimai teko jų tėvams, o pats atvejis buvo vertinamas teisėsaugos.
Dar viena panaši istorija maždaug prieš dešimtmetį nutiko Palangoje, Vytauto ir Jūratės gatvių sankirtoje esančiame šviesos ir muzikos fontane. Į jį buvo pripilta putojančio skysčio. Pasak M. Šakalio, paviešinus incidento vaizdo medžiagą, veiksmą atlikusi mergina pati atvyko į policiją, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi.
Turimais duomenimis, tuomet dėl incidento padaryta žala buvo vertinama maždaug 15 tūkst. eurų. Tačiau, įvertinus tai, kad mergina pati prisipažino ir gailėjosi savo veiksmų, savivaldybė nusprendė nebetęsti reikalavimo jos atžvilgiu ir atsiėmė kreipimąsi į policiją.
„Palangos istorija yra geras pavyzdys iš abiejų pusių. Viena vertus, iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantis ploviklio įpylimas į fontaną gali padaryti penkiaženklę žalą. Kita vertus, žmogus suprato, ką padarė, pats prisipažino ir prisiėmė atsakomybę. Norėtųsi, kad tokių situacijų apskritai nebūtų, tačiau jei klaida jau padaryta, gebėjimas ją pripažinti taip pat yra labai svarbi atsakomybės pamoka“, – sakė M. Šakalys.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
