Paklausus, ar galima į bažnyčią atsivesti šunį, nevyniojo žodžių į vatą: „Ar susimąstote..“

Viskas kas radosi ir yra "Visur nuo kas buvo, yra dabar ir iki pabaigos visko", yra sumanyta paties visko kūrėjo . Tačiau atsiranda religinių priedurnių pradedančių skirstyti gyvastį į gerus-tinkamus ir blogus-netinkamus. Negerai... o tokie varysite po mirties į pragarą, nevidonai. Kaip beje ir pliurpalai visokių "etikečių žinovai".

Mažas gyvūnas gal ir neblogai. Kartą per atlaidus į bažnyčią įbėgo šuo . tupėjo ramiai. O kunigas apsidžiaugė. Ir žmonių reakcijos jokios nebuvo

Taigi va kažkur "civilizuotame" pasaulyje šuo buvo net santuokos liudininiku.