Paklausus, ar bažnyčioje galima tuoktis antrą kartą, kunigas atsakė atvirai: kiti galvoja neteisingai

@saliut Visus mylintis dievas nužudė 42 vaikus, nes anie pažvengė iš kažkokio bičo? Tau su galva negerai? Kaip manai kiek metų sėstų tavo dievulis, asmeniškai nužudęs keliasdešimt milijonų žmonių, kaip teigiama biblijoje?

@Dievas yra gailestingas ir visus MYLINTI o tu apskritai adekvatus? ar supranti, kad jie pasišaipė iš išrinkto Dievo ir NEKALTO ŽMOGAUS? nes nu , tik koks ši ukšlė gali to nesuprast, kuriam nekalti žmonės tėra grobiai ir mūsoras. iš kokios kameros rašai? jei nieko švento neturi savo mintyse ir galvoje? iš ,,gaidžio''. kaip suprantu. kiek vaikeliukų tavo sąskaitoje? ar tu save lygini su vaikeliuku? gal dar tėvelio šaukies, kad tau padėtų, kai vaidini skriaudžiamą?

@che Už tokius žodžius Dievas ne tik tave nužudytų, bet ir visą tavo giminę su visais vaikais. Lygiai taip pačiai, kaip mano citatoje. Bet aš gailestingas, ir tik pasiųsiu tave NX

@Dievas yra gailestingas ir visus MYLINTI ir prisimy ši šalia to. eik, klynuką išsisausinsi į vonią.

@Dievas yra gailestingas ir visus MYLINTI Šie komentarai puikiai iliustruoja šiuolaikinio žmogaus problemą – tekstas skaitomas visiškai mechaniškai, nesuprantant jo žanro. Istorija apie Eliziejų ir meškas yra pranašiška alegorija, o ne tiesioginis įvykių protokolas. Žmogus, pripratęs prie trumpų interneto antraščių, nebemoka žvelgti giliau: jis mato tik pačias raides ir puola piktintis, nors senovės kalba čia vaizduojamas dvasinis teismas už visišką moralinį nuopuolį ir puikybę.Čia puikus pavyzdys, kas nutinka, kai senovės literatūra skaitoma pažodžiui ir be jokio išsilavinimo. Komentuotojai biblinėje alegorijoje mato tik fizinį smurtą, nes nesugeba suprasti teksto simbolikos.Meškos šiame pasakojime yra dvasinio teismo simbolis tiems, kas sąmoningai tyčiojasi iš tiesos. Remiantis šventųjų ir Bažnyčios Tėvų egzegeze, šis epizodas yra gili dvasinė pranašystė. Šv. Augustinas ir ankstyvosios Bažnyčios teologai aiškina, kad pranašas Eliziejus čia veikia kaip paties Jėzaus Kristaus pirmtakas. Pašaipus paauglių šūksnis „Eik aukštyn, plikagalvi!“ simbolizuoja dvasinį aklumą ir netikėjimą Kristaus Žengimu į dangų.Šventieji pabrėžia, kad dvi laukinės meškos, išėjusios iš miško, yra dvasinės pražūties, sąžinės graužaties ir demoniškų jėgų simbolis, kurios ištinka žmogų, kai šis savo noru nusigręžia nuo Dievo tiesos. Skaičius 42 Bažnyčios tradicijoje simbolizuoja nuodėmės pilnatvę ir bausmės laikotarpį. Šventųjų interpretacija vieninga: Dievas nežudo vaikų dėl asmeninio pranašo įžeidimo; šis pasakojimas yra perspėjimas, kad sąmoninga puikybė ir dvasinių autoritetų niekinimas sugriauna sielos apsaugą. Šiuolaikinis žmogus tiesiog prarado gebėjimą analizuoti tekstus giliau nei parašyta.

@)Bronius. Jei nori kažką man parašyti tai ir rašyk, o ne copy pastink AI tekstus

@Dievas yra gailestingas ir visus MYLINTI Tai kad jei ir naudojuosi Ai pagalba, tai tik tam, kad spėti paskui šio pasaulio vis skubančio tempą.Man sunku atsakyti greitai tik keliomis eilutėmis, kaip daro šis pasaulis, kuris net ir kai pats rašo, tai jis nediskutuoja su kitais, o tiesiog keikiasi savo trumpuose komentaruose. Tavo priekaištas tik dar kartą patvirtina, kad šis pasaulis nebemoka ir nesupranta ilgų bei esminių tekstų. Tad aš naudojuosi Ai paslaugomis, kad sudėlioti savo mintis taisyklingai ir kiek įmanoma be klaidų. Nes tai, ką rašau, neįmanoma pasakyti keliais žodžiais. Jau nekalbant apie šio pasaulio supratimą apie dvasinius dalykus – jam jie skamba kaip didelis nesusipratimas arba, geriau pasakant, kaip skambantys variniai cimbolai. Tad jei ir jūs naudotumėtės Ai, galbūt ir jūsų mintis turėtu labiau svorio ir esmės, nei tie keiksmai ir žmonių įžeidimai, kaip pavyzdžiui idiotas, pyderas, sudubasinti tave reikia ir taip toliau. Štai jūsų natūrali kalbą. O dar iš manęs reikalauji, kad rašyčiau. Aš ir rašau.

@)Bronius. "Bet ji dar labiau kekšavo, prisimindama savo jaunystės dienas, kada elgėsi kaip kekšė Egipto žemėje, 20 ten gašliai geisdama tokių meilužių, kurių varpa būtų kaip asilų ir sėklos srūvis kaip eržilų. 21 Taip tu ir troškai savo jaunystės palaidumo, kai egiptiečiai glamonėjo tavo krūtinę ir glostė tavo jaunas krūtis"

@Ezekiel 23, romantika biblijoje Verta suprasti šios citatos literatūrinį žanrą ir istorinį kontekstą – tai nėra jokia „romantika“, erotika ar tiesioginis buities aprašymas, o klasikinė pranašiška alegorija. Ezechielio knygos 23 skyriuje aprašoma istorija apie dvi seseris, Oholą ir Oholibą, yra simbolinė politinė-religinė satyra. Šios seserys nėra realios moterys: vyresnioji sesuo Ohola simbolizuoja Šiaurės Izraelio karalystę (Samariją), o jaunesnioji Oholiba – Pietų Judo karalystę (Jeruzalę).Senajame Testamente dvasinė išdavystė, stabmeldystė ir politiniai sandėriai su pagoniškomis imperijomis labai dažnai vaizduojami per sutuoktinių ištikimybės ir išdavystės metaforą. Kadangi Izraelio tauta buvo sudariusi sandorą su Dievu (kuri teologiškai prilyginama santuokai), nukrypimas į kitas religijas ar slapti kariniai aljansai su svetimšaliais pranašų kalboje buvo prilyginami svetimavimui, ištvirkavimui ir kekšystei.Pranašas Ezechielis tyčia naudoja šokiruojančias, šiurkščias ir kraštutines hiperboles (kaip ši citata apie Egipto meilužius), kad sukrėstų tuometinę visuomenę. Tokia provokuojanti kalba buvo literatūrinė priemonė, skirta ne žadinti aistras, o sukelti gilų šleikštulį ir gėdą. Šiais vaizdiniais buvo siekiama parodyti, koks apgailėtinas, neprotingas ir morališkai žemas Dievo akyse buvo Judo karalystės aklas pasidavimas pagoniškų tautų įtakai, karinei paramai ir jų stabų kultui.Egiptas, Asirija ir Babilonas šiame tekste veikia kaip geopolitiniai „meilužiai“, kuriais Izraelis žavėjosi ir pasitikėjo labiau nei savo Dievu. Galiausiai šis skyrius yra ne romantinė poezija, o labai griežtas teismo ir moralinio nuopuolio tekstas, perspėjantis, kad tie patys geopolitiniai partneriai (meilužiai), kuriais Jeruzalė aklai pasitikėjo, atsigręš prieš ją ir ją sunaikins – kas istoriškai ir įvyko Babilono tremties metu.

@Ezekiel 23, romantika biblijoje Todėl, Oholiba, – taip kalbėjo Viešpats DIEVAS, – sukelsiu prieš tave tavuosius meilužius, nuo kurių bjaurėdamasi nusigręžei, ir atvesiu juos prieš tave iš visų pusių: 23 babiloniečius ir visus kaldėjus – ir Pekodą,[i3] ir Šoą,[i4] ir Koą[i5] – drauge su jais visus asirus: šaunius jaunus vyrus, visus valdytojus ir pareigūnus, dvariškius ir kariautojus, – visus raitus ant žirgų. 24 Jie atžygiuos prieš tave iš šiaurės su kovos ir krovinių vežimais, su aibe tautų, iš visų pusių išrikiuos prieš tave priedangas, skydus ir šalmus, – jiems aš pavesiu teismą, tave jie teis pagal savo įstatus. 25 Nukreipsiu prieš tave savo pyktį, idant jie vykdytų teismą su įniršiu. Jie nupjaus tavo nosį ir ausis, o kas dar liks iš tavęs, žus nuo kalavijo. Jie atims tavo sūnus ir dukteris, o kas dar liks iš tavęs, bus ugnies praryta. 26 Jie nuvilks nuo tavęs drabužius ir atims tavo žaviuosius puošmenis. 27 Taip padarysiu galą tavo palaidumui ir kekšystei, kurią atsinešei iš Egipto žemės, – daugiau nebekelsi į ją savo akių, Egipto daugiau nebeatsiminsi. 28 Nes, – taip kalbėjo Viešpats DIEVAS, – atiduosiu tave į rankas tų, kurių nekenti, į nagus tų, nuo kurių bjaurėdamasi nusigręžei. 29 Jie engs tave kupini neapykantos, – atims visa, ką triūsu įsigijai, ir paliks tave nuogą ir varganą, – bus atskleista tavo kekšysčių gėda. Tavo palaidumas ir kekšystės 30 tai atnešė tau dėl to, kad elgeisi kaip kekšė su tautomis ir suteršei save jų stabais. 31 Savo sesers keliu ėjai, todėl įdėsiu į tavo ranką jos taurę“.

@Ezekiel 23, romantika biblijoje Jie nupjaus tavo nosį ir ausis.... jei tu išversi visą šitą bedieviškai ir neteisingai.

@Ezekiel 23, romantika biblijoje Ši diskusija puikiai iliustruoja didelę šiuolaikinio žmogaus problemą – tekstų skaitymą „pažodžiui“, visiškai negeidžiant ar nebemokant suprasti jų gilesnės reikšmės, konteksto ir literatūrinio žanro. Kai šiandieninis skaitytojas panyra į tūkstančių metų senumo Rytų kultūros tekstus, jis dažnai juos vertina per XXI amžiaus mąstymo, tiesmuko materializmo ar netgi popkultūros prizmę. Jei tekste parašyta apie kūniškus dalykus, šiuolaikinė akis iškart mato tik „romantiką“ arba „erotiką“, nesugebėdama žengti nė žingsnio giliau.Senovės literatūra, ypač bibliniai tekstai, veikia visiškai kitais principais. Tai yra daugiasluoksnė kalba, kurioje tiesioginis žodis tėra viršutinis ledkalnio viršūnės sluoksnis. Pranašai, poetai ir mąstytojai naudojo simbolius, metaforas, alegorijas ir hiperboles ne tam, kad aprašytų buitinius faktus, o tam, kad perduotų gilias dvasines, filosofines ar politines tiesas. Skaityti tokius tekstus pažodžiui yra tas pats, kas pasakėčioje apie lapę ir varną matyti tik biologinį gyvūnų elgesį, visiškai nesuprantant, kad po jais slepiasi žmonių ydos.Deja, šiandieninis žmogus, pripratęs prie greito informacijos vartojimo, trumpų žinučių ir paviršutiniškų antraščių, praranda gebėjimą analizuoti. Pastebėjus šokiruojančią ar provokuojančią frazę, ji iškart iškarpoma iš konteksto ir pateikiama kaip „įrodymas“, manipuliacijai arba pajuokai. Tai rodo ne teksto problemą, o paties skaitytojo literatūrinio raštingumo stoką. Norint suprasti senovės tekstus, neužtenka tiesiog mokėti sujungti raides į žodžius – reikia pastangų suprasti epochą, kultūrą ir autorių kalbą. Priešingu atveju, giliausia išmintis tiesiog virsta primityviu nesusipratimu.

@Ezekiel 23, romantika biblijoje Įdomu, kad po šia citata matome komentarą su užrašu „Inshallah“. Tai sukuria stiprią ironiją, nes pats Ezechielio 23 skyrius istoriškai kalba būtent apie tai, kas nutinka, kai šalis praranda savo pačios identitetą bei vertybes.

@)Bronius. Žiūrint giliau, ši šiuolaikinė migracija yra ne šiaip politinis reiškinys, o dvasinė bausmė Europai už jos pačios bedieviškumą, ir minėtas biblinis tekstas tai tobulai iliustruoja. Šiame skyriuje aiškiai parodyta, kad kai tauta išsižada savo Dievo, tie patys svetimšaliai iš Rytų, su kuriais ji mezgė ryšius, tampa Dievo įrankiu jai nubausti ir nusiaubti.

@)Bronius. Vakarų pasaulis dvasine prasme tapo tuščias, todėl ateiviai čia ateina ne integruotis, o tiesiog užimti to palikto vakuumo, kas Biblijos požiūriu yra tiesioginis teismas už prarastą tikėjimą.

@)Bronius. o tu nesijauti prisidėjęs? savo tiesiogine bedievyste bei Gyvojo Dievo išsižadėjimu Jį pajuokiant? kuo tu skiriesi nuo tų cicilikų?

@tau Aš toks pats nusidėjėlis apgailėtinas, kaip tu, kaip ir likęs pasaulis. Bet tai man nesutrukdo ieškoti Jo gailestingumo ir Tiesos.Tikrasis Dievo išsižadėjimas yra ne Tiesos ieškojimas ir pranašų žodžių analizavimas, o fariziejiška puikybė, kai žmogus įsivaizduoja esąs šventesnis už kitus ir prisiima teisėjo vaidmenį. Šventasis Raštas yra duotas tam, kad būtume budrūs ir matytume dvasinį pasaulio nuopuolį, o ne tam, kad aklai pultume vieni kitus. Visi esame sužeisti nuodėmės, tačiau skirtumas tas, ar mes pripažįstame savo apgailėtinumą prieš Kūrėją, ar slepiamės po netikru pamaldumu, dvasiniame aklume nematydami artėjančio teismo. Tu dabar esi toks drąsus prieš paprastą žmogų, drąsus kaip niekada, pasislėpęs po netikro "normalumo" kauke. Tačiau ką tu ir tavo žodžiai darytumėte prieš iš tikrųjų šventą žmogų? Prieš tuos šventuosius, kurie gyveno tikrą dvasinį gyvenimą – nuo tėvų dykumos vienuolių iki Serafimo Saroviečio ir Sergijaus Radonežiečio?Juk tu prieš juos drebėjai ir puikiai juos žinai, velniau, pasislėpęs už šio žmogaus lūpų ir fariziejiškos puikybės ir kitų teisimo? Net Biblijoje tu pats atsakeiei tiems, kurie savanaudiškai manė, kad gali prisidengti šventais vardais, neturėdami viduje tikro tikėjimo. Atsimeni, ką tu jiems atsakei? „Jėzų žinau, ir Paulius man pažįstamas, o jūs kas tokie?

@)Bronius. Užteks rašinėti nesąmones, asile. Nusibodo.

@KKK Nesąmonės tik tavo sukirpimo žmonėms, nes tai ką rašau, ne kiekvienas gali suprasti. Nes tam reikalinga širdis, o ne akmuo. Tai tada keista, kaip tau nenusibosta vis tarti savo žodžiais įžeidžiančius ir žeminančius pareiškimus į kitu žmonių adresą. Šis atvejis labai gerai parodo, šios visuomenės sveikatos būsena. O ji yra ne kokia, nors jis vis teigia, kad jie normalus.