„Su drauge turėjome tokį susitarimą. Jei einame į pasimatymą, trumpaja sms žinute išsiunčiame naujojo vaikino automobilio numerį, o jei pasimatymas nelabai patinka, viena kitai paskambiname ir pasakome, jog atsitiko kažkas, todėl reikia kuo skubiau palikti pasimatymą. Kartą iš tikrųjų teko prašyti draugės, jog ji kuo greičiau paskambintų. Naujasis vyrukas pasimatymo metu pradėjo pasakoti apie tai, kaip vaikystėje mėgdavo kankinti gyvūnus! Kol prie kavinės laukiau taksi, šis dar siūlė parvežti mane. Net ir šiandien prisiminus apie tai pasidaro nemalonu.“
Saulė, 27
„Jums atrodys, jog meluoju, bet ši istorija iš tiesų yra tikra. Su tuo vaikinu nuvažiavome už miesto pavakarieniauti. Staiga jam suskambo telefonas ir vietoje to, kad atsiprašytų ir nueitų pakalbėti toliau jis… Palindo po stalu! Be to, buvo akivaizdu, jog jis kalba su kita mergina! Nežinojau kaip reaguoti, todėl nieko nesakiau. Kadangi vakarieniauti jau buvome beveik pabaigę, o grįžti namo neturėjau kitų būdų, mūsų dar laukė gana ilga kelionė vienu automobliu. Tikriausiai nesu turėjusi keistesnio atsisveikinimo po pasimatymo. Nieko nesakiusi tiesiog uždariau duris.“
Marija, 30
„Na, mano keisčiausias pasimatymas buvo tas, kuris net neįvyko. Esu šviesiai pilkų ilgų plaukų mergina ir kartą su drauge einant gatve mus užkalbino vaikinas su labai prabangiu automobiliu. Aš sustoti kalbėtis visai nenorėjau, o mano draugei jis labai patiko, tačiau vyrukas buvo kur kas labiau susidomėjęs manimi. Galiausiai jis įkalbėjo mane duoti savo telefono numerį ir jau kitą dieną pakvietė pietų. Atsisėdus į jo autmobilį iš karto pamačiau jo keistą reakciją. Jis paklausė manęs ar aš nepersidažiau plaukų ir ar nebuvau vakar blondinė. Pasakiau, jog ne, o šis toliau spoksojo. Paklausiau, ar mūsų pasimatymas jau baigtas, o jis be žodžių palinksėjo. Pietavau viena.“
Monika, 32
„Mano baisiausiame pasimatyme keistuolė buvau aš.... Po sunkios darbo dienos išgėriau raminamųjų, kad gerai išsimiegočiau, o naujas vaikinas pakvietė į pirmąjį pasimatymą. Kadangi kitą dieną turėjau išvykti savaitei, nenorėjau atidėti susitikimo. Pasimatymo metu pajaučiau, jog man sukasi galva ir esu tarsi apgirtusi. Vaikinas palydėjo mane namo, o aš buvau smarkiai įsikabinusi jam į parankę. Visą pasimatymą praktiškai tylėjau. Daugiau nebenorėjau su juo susitikti, nes man buvo gėda. Beje, jam aš labai patikau, nes jis visą vakarą galėjo be perstojo plepėti.“
Gintarė, 26
„Mano katė pridirbo jam ant šaliko. Aš daug kartų atsiprašinėjau ir siūliausi jį išskalbti, tačiau jis nesutiko. Jam išvažiavus supratau, kodėl. Po vonia radau pakištą visą išmatomis išterliotą klozeto valiklį. Mano „draugas“ tikriausiai turėjo problemų su vandens nuleidimu ir nedrįso prisipažinti. Jei jis būtų pasakęs, kad negali nuleisti normaliai vandens, būčiau padėjusi, tačiau po šio įvykio daugiau nebesusitikome.“
Rūta, 27
„Tikriausiai nesuprasite, kodėl pasimatymo metu neatsistojau ir neišėjau, tačiau tikrai pati nežinau kodėl. Mano naujasis vyriškis pasielgė neįtikėtinai kvailai. Pasimatymo metu prie mūsų staliuko priėjo kita mergina, jie pradėjo bendrauti. Vyriškis ją pristatė kaip savo seną draugę. Galiausiai nesėjus sureaguoti ji prisėdo prie mūsų, užsisakė gėrimą ir maisto. Jie kalbėjo apie daug abiems žinomų dalykų, o aš buvau tarsi emigrantė jų susitikime. Vakaro pabaigoje jis sumokėjo už mus abi, o ji laukė, kol visi išeisime į kiemą. Tai dar ne pabaiga. Su ja važiavome vienu taksi, nes turėjome vykti viena kryptimi, nors ir nebuvo labai pakeliui. Ji išlipo anksčiau ir net nepasiūlė už save susimokėti. Nesu buvusi kvailesnėje situacijose.“
Justė, 31
„Galbūt ne vienai yra taip buvę, jog pasimatymo metu vyras sugebėjo taip pasigerti, jog jį namo reikėjo praktiškai parnešti. Vėliau jis labai atsiprašinėjo, tačiau aš nebenorėjau susitikinėti.“
Vaida, 38
„Pati kvailiausia istorija! Buvome jaunos ir labai naivios. Nusprendėme nueiti į vieną šaunų, bet tikrai nepigų restoranėlį. Susipažinome su dviem vyresniais vaikinais, su kuriais visą vakarą šauniai leidome laiką. Jie užsakinėjo sau ir mums įvairių užkandžių, šampano ir panašiai. Galiausiai jie išėjo parūkyti ir nebegrįžo. Kadangi neturėjome pakankamai pinigų, o bendrauti su policija ar tėvais nenorėjome, po valandos ašarų savininkas leido atidirbti. Iki paryčių plovėme virtuvę, grindis. Po to dirbome dar dvi savaites po paskaitų. Sąskaita buvo maždaug 1000 litų.“
Deimantė, 28
