„Giliųjų venų trombozė pasireiškia trombų susiformavimu blauzdų, šlaunų ir dubens venose. Trombozę skatina venų sienelių pakitimai, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas. Jei kalbant apie rizikos faktorius, didžiausią riziką tam atsirasti daro ilgalaikis gulėjimas, pavyzdžiui, ilgas gulėjimas po sunkios operacijos, kaip klubo ar kelio sąnario protezavimas, operacijos dėl vėžio, taip pat stacionarizavimas dėl sunkių infekcijų, širdies nepakankamumas ir kiti panašūs veiksniai.
Būtent tai ypač skatina trombų susidarymą apatinėse galūnėse“, – nurodo LSMU Kauno klinikos direktorius medicinai ir slaugai, Vidaus ligų klinikos profesorius habil. med. dr., prof Albinas Naudžiūnas.
Šokiruojantys skaičiai
Kiek mažesni rizikos veiksniai, skatinantys giliųjų venų trombozę, yra ilgas sėdėjimas, pavyzdžiui, skrydžiai lėktuvu ar važiavimas autobusu daugiau negu 8 valandas. Nėštumas ir gimdymas taip pat priklauso šiems rizikos veiksniams.
„Trombai formuojuosi giliųjų kojų venų vožtuvų kišenėse. Pradžioje formuojasi trombo galva, vėliau trombas auga, formuojasi jo uodega ir vėliau ši atitrūkusi patenka į plaučių arterijas ir sukelia plaučių emboliją, kuri pasireiškia dusuliu, tachikardija – širdie susitraukimų dažnių padidėjimu.
Nors kojos mums tarnauja kiekvieną dieną, tačiau jos pasirodo nėra tobuliausia mūsų kūno dalis. Arterinis kraujas tarsi į šulinius nusileidžia žemyn, o į viršų turi pakilti venų vožtuvų dėka bei kojų raumenų tonuso dėka, dėl to pažeidus kojų venų vožtuvus taip pat gali imti formuotis trombai“, – sako Albinas Naudžiūnas.
Veninių tromboembolijų dažnis išsivysčiusiose šalyse yra maždaug apie 200 atvejų iš 200 tūkst. gyventojų, iš kurių embolijos atvejų apie 100 iš 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje yra apie 5 tūkst. giliųjų venų trombozės atvejų ir apie 2,5 tūkst. plaučių embolijos atvejų.
Išankstiniai simptomai
Kojų giliųjų venų trombozė pasireiškia skausmu, patinimu, galūnė gali pamėlti. Vis dėlto, išankstinių simptomų kartais gali ir nebūti.
„Kada atitrūksta embolas ir patenka į plaučius pasireiškia dusulys, tachikardija, stipresnis širdies plakimas. Taigi, jei žmogus pastebi, jog koja yra patinusi, asmetriška, taip pat prasideda dusulys ar net atkosėja kraujo, nedelsiant būtina kreiptis į gydytoją.
Tokiu atveju ne tik atliekami reikiami tyrimai, tačiau ir nedelsiant, jau pirmomis valandomis skiriamas gydymas, kadangi embolija yra gana pavojinga komplikacija ir net pirmųjų valandų negalima praleisti. Visgi, galima pasidžiaugti, jog šiuo metu atsiranda vis geresnės sąlygos trombozių gydymui, tarp kurių ir ambulatorinis gydymas“, – teigia Albinas Naudžiūnas.
