Rudenį mažėja žmogaus darbingumas, atsiranda mieguistumas, prastėja nuotaika. Vis dažniau sergama ir virškinimo trakto, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, depresija. O po kelių savaičių sulaukiama ir infekcinių ligų protrūkio.
Panevėžietė Dainora Radzevičienė pasakojo, kad ne pageltę lapai, bet savijauta praneša apie atėjusį rudenį. Moteriai dingsta nuotaika, o organizmas „susidraugauja“ su ligomis – peršalimu, žemu kraujospūdžiu, sąnarių uždegimu.
„Rytais vis sunkiau prisiverčiu keltis iš lovos, nuolat jaučiuosi pavargusi. Darbus, kuriuos padarydavau pavasarį, dabar darau kur kas ilgiau, sunku susikaupti“, – pastebėjo 47 metų panevėžietė.
Ji mano, kad įtakos tokiai savijautai turi mažas kraujo spaudimas: rudenį moteriai nuolat šokinėja kraujospūdis, todėl atsiranda ir silpnumas. Vaduotis iš nuovargio nepadeda ir peršalimo ligos – D.Radzevičienė teigė, kad viena pirmųjų pradeda sloguoti ir kosėti.
„Darbe sirgti pradėjau, matyt, pirmoji. Rodos, negalėjau peršalti, tačiau jau pasigavau slogą. Skauda galvą, gerklę, peršti akis. Be to, vargina sąnarių ir skrandžio sopuliai“, – rudens „džiaugsmais“ skundėsi pašnekovė.
Prasideda ligos
Santariškių klinikų Priėmimo skyriaus vedėja Božena Markevič teigė, kad sezonų kaita iš tikrųjų gali sumažinti net ir sveiko žmogaus darbingumą: žmogus tampa mieguistas, lėtas. Ypač tai juntama staigiai krintant slėgiui – prieš lietų ar audrą.
„Rudenį paprastai paūmėja ir tam tikros ligos, pavyzdžiui, virškinimo trakto, viršutinių kvėpavimo takų. Jau dabar pastebime skrandžio opaligės, depresijos atvejų, o infekcinių ligų suaktyvėjimo laukiame spalio pradžioje“, – dažniausius ankstyvo rudens negalavimus vardijo medikė.
Orų kaita suaktyvina ir kai kurias sąnarių bei reumatines ligas. Dažniausiai sąnarių maudimą jaučia tie žmonės, kurie yra turėję kokią nors traumą, pavyzdžiui, buvo lūžusi koja. Keičiantis slėgiui, padidėja ir miokardo infarkto arba ritmo sutrikimų galimybė.
Svarbu tinkamai apsirengti
Didelė oro temperatūrų kaita silpnina organizmą: netinkamai apsirengę žmonės dažniau pradeda sloguoti, suserga kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. „Vis dėlto šis rugsėjis dar nėra toks šaltas kaip ankstesniais metais, todėl peršalimo ligomis besiskundžiančių žmonių antplūdžio kol kas neregistruojame. Aišku, į Priėmimo skyrių dėl slogos jie retai nesikreipia, todėl sunku įsivaizduoti, kokia situacija yra iš tikrųjų“, – svarstė B.Markevič.
Peršalimams, anot medikės, neatspariausi dažnai emocinę įtampą patiriantys, lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės. Jiems susirgus ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija dažniau gresia ir komplikacijos – ausų arba kvėpavimo takų uždegimas.
„Peršalus pakyla temperatūra, sloguojama, kamuoja sausas kosulys. Kai kuriems peršalimas komplikuojasi bakterine infekcija: bronchitu, plaučių ar ausų uždegimu“, – pasakojo Santariškių klinikų Priėmimo skyriaus vedėja. Kur kas rimtesnė užkrečiama infekcinė liga, pasak B. Markevič, yra gripas. Jis pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu, galvos, raumenų, sąnarių skausmu ir skausmingais akių judesiais. Nesigydant gripas dažnai komplikuojasi plaučių, ausų, inkstų, širdies raumens, smegenų dangalų uždegimu. Todėl turintiems polinkį peršalti ar susirgti gripu, jau dabar reikėtų pasiskiepyti – iki epidemijos, kilsiančios sausį mėnesį, spės susiformuoti imunitetas.
Neskubėkite griebtis vaistų
Paprastą slogą medikė patarė gydyti skysčiais: troškulys jaučiamas, kai žmogus yra netekęs 1 litro skysčių, todėl tokiu kiekiu ir reikėtų „pagirdyti“ organizmą. Dažniausiai sloga trunka ne ilgiau nei savaitę, tačiau visą tą laiką reikia laikytis asmeninės higienos – po kiekvieno nusičiaudėjimo, nosies išpūtimo būtina plautis rankas, nes per jas pernešama daugiausia virusų.
„Jei šiek tiek pakilusi temperatūra, vaistų nereikia, nes taip organizmas pats kovoja su infekcija. Temperatūrą suaugusiesiems reikia mažinti tik tada, kai ši didesnė nei 38,5, o vaikams – 38 laipsniai. Tinkamiausias tam – paracetamolis, kuris taip pat veiksmingai malšina ir galvos skausmą“, – patarė Santariškių klinikų gydytoja.
Karščiuojant geriau neiti į darbą ir kuo daugiau gulėti lovoje, taip pat nepatariama lankytis masinėse žmonių susibūrimų vietose.
Liaudies patarimai:
jeigu kankina kosulys, reikia gerti morkų sultis su medumi arba pieną, kuriame virė česnakas. Krūtinę galite šildyti įvairių kruopų košėmis, suvyniotomis į polietileno maišelį ir rankšluostį;
sloga gydoma karšto vandens garų, įberiant valgomąjį šaukštą geriamosios sodos, inhaliacijomis. Taip pat naudinga uostyti perpjautą svogūną arba česnako skiltelę, pakaitomis užspaudžiant vieną ir kitą šnervę, bei dažnai gerti liepų arbatą arba obuolių sultis, atskiestas virintu vandeniu ir pasaldintas medumi;
anginą malšina gerklės skalavimas vandeniu su citrinų sultimis arba obuolių actu, vynuogių lapų arba vaistinių medetkų nuoviru, sūriu vandeniu. Taip pat galite lėtai sukramtyti pusę citrinos su žieve ar medų su koriu;
peršalus patariama gerti gervuogių lapų nuovirą, čiobrelių, ramunėlių, džiovintų aviečių ar imbierų šaknų arbatą su citrina, karštą pieną, paskanintą medumi. Svarbu vartoti daugiau vitamino C ir skysčių.
