Seime vykusioje Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ ir Seimo narės, gydytojos radiologės Jurgitos Sejonienės konferencijoje „Idiopatinė plaučių fibrozė – laiku atpažinta liga, daugiau laiko gyventi“ medikai, pacientų atstovai ir pacientų artimieji kvietė atkreipti dėmesį į vieną svarbiausių retos ir progresuojančios plaučių ligos iššūkių – kaip kuo anksčiau ją atpažinti, nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad idiopatinė plaučių fibrozė yra nepagydoma liga, tačiau jos progresavimą galima lėtinti. Todėl svarbus ne tik pats gydymas, bet ir kuo ankstesnis ligos atpažinimas bei paciento patekimas pas reikiamus specialistus.
Dusulys nėra diagnozė – būtina ieškoti jo priežasties
Pacientų asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė pabrėžė, kad diagnozės laukimas pacientui reiškia ne abstraktų laiką, o realiai prarandamas gyvenimo galimybes – savarankiškumą, buvimą su šeima, galimybę dirbti, judėti ir gyventi oriai. Ji atkreipė dėmesį į užsitęsusį sausą kosulį, dusulį fizinio krūvio metu ir mažėjantį fizinį pajėgumą kaip simptomus, kurių nereikėtų priskirti vien amžiui ar „paprastam bronchitui“.
Šeimos gydytoja doc. dr. Neringa Burokienė akcentavo, jog nereikėtų nuvertinti paciento skundo dėl dusulio ar tiesiog „priprasti“ prie jo: svarbu ieškoti priežasties ir neuždelsti ištyrimo. Gydytoja atkreipė dėmesį, jog pasiskiepiję žmonės daug rečiau serga plaučių ligomis, o labiau linkę į plaučių ligas pacientai turėtų imtis prevencinių veiksmų, rašoma pranešime spaudai.
Čia svarbus šeimos gydytojų vaidmuo: įvertinti paciento simptomų pobūdį, jų pradžią ir eigą, rizikos veiksnius, skirti reikalingus tyrimus ir prireikus pacientą nukreipti pulmonologo konsultacijai.
Ilgainiui randėja plaučių audinys, gydymas žalos neatstato
Pulmonologas prof. Skaidrius Miliauskas paaiškino, kas vyksta sergant idiopatine plaučių fibroze. IPF – tai neaiškios kilmės plaučių audinio randėjimas, dėl kurio plaučiai palaipsniui praranda elastingumą ir gebėjimą tinkamai perduoti deguonį į kraują. S. Miliauskas teigė, jog sergant šia liga, tyliame kambaryje girdisi kaip kvėpuojant plaučiai spragsi. Kadangi ši liga yra progresuojanti, iš pradžių dusulys atsiranda nuo fizinio krūvio, o vėliau ir be jo.
Pasak profesoriaus, liga nuolat progresuoja, tačiau šiandieninis gydymas gali reikšmingai sulėtinti jos progresavimą. Todėl svarbu ne tik nustatyti ligą, bet ir ją gydyti, koreguoti rizikos veiksnius, valdyti simptomus bei gretutines ligas ir tam tikrais atvejais vertinti plaučių transplantacijos galimybę.
Konferencijoje dalyvavusi Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Audronė Būziuvienė atkreipė dėmesį, kad iki šiol Lietuvoje neatlikta nė viena transplantacija sergantiems IPF.
Diagnozė gali vėluoti dėl paciento delsimo ir klaidinančių pradinių simptomų
Pulmonologė dr. Edita Strumilienė pabrėžė, jog pacientai, ypač vyrai, delsia kreiptis į gydytojus, o dažniausios pirminės šios ligos diagnozės yra astma, pneumonija, bronchitas ar infekcija. Problema ta, kad IPF simptomai nėra specifiniai: dusulys, sausas kosulys, nuovargis ir mažėjanti fizinio krūvio tolerancija būdingi daugeliui kitų ligų. Todėl ypač svarbu įtarti intersticinę plaučių ligą tais atvejais, kai įprastas gydymas nepadeda arba simptomai nepaisant gydymo progresuoja.
Radiologė doc. Jurgita Zaveckienė pabrėžė ypatingą radiologinių tyrimų reikšmę diagnozuojant IPF. Jos teigimu, įprastos krūtinės ląstos rentgenogramos nepakanka IPF diagnozei nustatyti: didelės skiriamosios gebos kompiuterinė tomografija yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis vertinti šiai ligai būdingų požymių derinį.
Trumpesnis paciento kelias reiškia daugiau galimybių
Pulmonologė doc. Kristina Biekšienė teigė, jog ankstyva diagnostika svarbi todėl, kad gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą, tačiau negali atkurti jau prarastos plaučių funkcijos. Prof. Edvardas Danila pabrėžė, kad daugiadalykės komandos svarba ypač išryškėja ilgalaikėje paciento priežiūroje, kai reikia ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir parinkti bei koreguoti gydymą, vertinti nepageidaujamus reiškinius ir spręsti kitus su liga susijusius klausimus.
Įtariant idiopatinę plaučių fibrozę svarbus kiekvienas paciento kelio etapas – nuo pirmųjų simptomų atpažinimo ir kreipimosi į šeimos gydytoją iki specializuotų tyrimų, daugiadalykės komandos sprendimo ir savalaikio gydymo.
„Matau kelias labai konkrečias vietas, kurias reikėtų tobulinti, kad pacientas greičiau gautų diagnozę ir gydymą. Pirmiausiai turime sutrumpinti kelią nuo šeimos gydytojo iki gydytojo pulmonologo. Taip pat svarbu apsvarstyti galimybę išplėsti šeimos gydytojo, kuris stebi paciento progresuojantį dusulį, užsitęsusį sausą kosulį, mažėjantį fizinį pajėgumą, kompetencijas skirti krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją.
Kita svarbi užduotis – užtikrinti vaizdų posistemės veikimą e.Sveikatoje. Kai pacientas tyrimus atlieka skirtingose įstaigose, sklandžiai veikianti posistemė leistų daugiadalykėms komandoms vertinti radiologinius vaizdus dinamikoje ir padėtų pastebėti progresuojančią fibrozę anksčiau. Pacientų artimųjų patirtis parodė, kad IPF diagnozė sukelia didelę emocinę naštą visai šeimai, todėl reikia numatyti galimybę pacientui ir jo artimiesiems gauti klinikinio psichologo konsultaciją“, – sakė J. Sejonienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
