Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, iš susirgusiųjų rugpjūtį pusė buvo vaikai iki 3 metų amžiaus, 12 asmenų – iki 17 metų amžiaus. Dar 3 atvejai fiksuoti tarp suaugusiųjų. Trims asmenims prireikė gydymo ligoninėje.
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad dar liepą buvo fiksuoti 24 kokliušo atvejai. Lyginant su kitais šių metų mėnesiais, tai yra kelis kartus daugiau. Pavyzdžiui, birželio, gegužės, balandžio mėnesiais buvo registruota nuo 6 iki 8 susirgimų.
Ramina, kad sergamumo šuolio nėra
NVSC specialistų teigimu, bendrai Lietuvoje nėra fiksuojama sergamumo kokliušu padidėjimo, tačiau akivaizdu, kad kokliušas išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema.
„Remdamiesi turimais kokliušo sergamumo duomenimis, šiais metais nefiksuojame kokliušo susirgimų padidėjimo. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas kokliušu Lietuvoje reikšmingai sumažėjo“, – naujienų portalui tv3.lt yra nurodžiusi įstaiga.
Tačiau jei iki 2023 m. sergamumas kokliušu nuosekliai mažėjo, 2024 m. situacija reikšmingai pablogėjo. Tais metais sergamumo kokliušu kreivė staiga šoktelėjo į viršų ir pasiekė daugelį metų nematytus rodiklius.
„Iš viso 2024 m. užregistruoti 898 kokliušo atvejai (31,07 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Nors 2025 m. sergamumas sumažėjo – registruoti 188 atvejai (6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), jis vis dar išlieka pakankamai aukštas.
Palyginimui, 2024 m., ES / EEE šalyse sergamumo rodiklis išaugo iki 54,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir buvo daugiau nei aštuonis kartus didesnis nei 2023 m. (6,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų) bei 78 kartus didesnis nei 2022 m. (0,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų)“, – komentavo NVSC.
Lietuvoje 2026 m. iki rugsėjo 1 d. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruoti 89 kokliušo atvejai. Didžiausias sergamumas registruojamas didžiosiose apskrityse Vilniuje, Kaune.
Kokliušas pavojingiausias mažiems vaikams
Nors sergamumas kokliušu dar nėra visiškai nukritęs į žemumas, gydytojai džiaugiasi, kad sunkiai sergančiųjų tenka išvysti vis mažiau.
„Prieš kelis metus turėjome didelį sergamumo kokliušu pakilimą, bet dabar nieko panašaus nėra. Bent jau šiuo metu tokių būklių, kurios galėtų būti panašios į kokliušą, pakilimo nematome“, – naujienų portalui tv3.lt neseniai sakė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.
„Turbūt tie atvejai fiksuojami ambulatoriškai, nes bent sunkesnių atvejų stacionare nepasitaikė“, – jai antrino ir LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.
I. Ivaškevičienės aiškinimu, ligos eigos sunkumas įprastai priklauso nuo to, kokio amžiaus asmuo suserga. „Įprastai sunkiausiai serga patys mažiausi vaikai. O jau vyresni, paaugliai, serga ganėtinai lengvai – jie tiesiog labai ilgai kosti ir tada gydytojai ambulatoriškai pradeda ieškoti priežasčių. Ir vienas iš variantų gali būti, kad tuomet diagnozuojamas kokliušas.
Tokiais atvejais, kai jie serga ganėtinai lengvai, dažniausiai iki ligoninės jie neatkeliauja. Tačiau jei serga mažiukai, ypač iki šešių mėnesių ar metų, paprastai jie serga sunkiau.
Paprastai jie atkeliauja iki trečio lygio ligoninės, nes tai yra infekcinė užkrečiamoji liga, tokie pacientai turi būti izoliuoti. Džiugu, kad ilgiau nei pusmetį jau neturėjome nė vieno tokio atvejo“, – kalbėjo vaikų gydytoja.
Kokliušo simptomai skiriasi priklausomai nuo amžiaus
Dažniausiai kokliušu sergama šaltuoju metų sezonu – nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, o ligą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Oro lašeliniu būdu patekusi į viršutinius kvėpavimo takus, ji kolonizuoja gleivinę ir pradeda išskirti toksinus, todėl prasideda uždegimas.
Kaip yra aiškinusi infektologė, nors ilgai varginantis priepuolinis kosulys – būdingiausias kokliušo simptomas, priklausomai nuo sergančiojo amžiaus ligos išraiška gali skirtis.
„Neskiepytiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai būdingas vadinamas klasikinis kokliušas, kai iš pradžių gali atsirasti nespecifiniai ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją primenantys simptomai. Bet anksčiau ar vėliau prasideda kosulys.
Ir tai ne šiaip kosulys – jis priepuolinis kosulys, kurį gali paskatinti bet kas: teigiamos emocijos, juokas, liūdesys, ašaros, fizinis krūvis, kažkoks susijaudinimas, pavyzdžiui, įėjo kažkoks svetimas žmogus į patalpą ir tai gali išprovokuoti kosulio priepuolį. Jam būdinga tai, kad vaikai kosėja, kosėja, kosėja ir kosulio pabaigoje įkvepia aukštą gaidą – tai vadinamas reprizas. Jei išgirdote tokį kosulį, labai didelė tikimybė, kad tai yra kokliušas“, – aiškino I. Ivaškevičienė.
Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams: „Jei kūdikis yra neskiepijamas, rizika sunkiai sirgti yra labai didelė, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Jei vaikas užsikrėtė kokliušu tokiu amžiaus laikotarpiu, skaičiuojama, kad rizika numirti nuo ligos siekia 3 proc.“
Dažniausiai tokiame amžiuje vaikus kokliušu užkrečia artimiausi šeimos nariai – mamos, tėčiai arba vyresni broliai, seserys. Pasak gydytojos, kūdikio kokliušo formai ne visada būdingi tie kosulio priepuoliai su reprizais, tai gali būtų apnėjos, kvėpavimo sustojimai. Gali atrodyti, kad kūdikis tiesiog žiopčioja, net nekosti, tada ligą daug sunkiau atpažinti.
Tuo metu paaugliai kokliušu serga kiek kitaip. Kadangi jie dar gali turėti imuniteto likučius po skiepijimo vaikystėje, gali sirgti atipiniu kokliušu. Pagrindinis simptomas tuo metu yra tiesiog kosulys.
„Dažniausia priežastis, kodėl paaugliai ateina pas šeimos gydytoją, pulmonologą ar vaikų gydytoją, ir yra ta, kad tėvams atsibosta, jog jie kosėja. O kokliušui būdingas ilgas užsitęsęs kosulys. Paauglys gal su tuo kosuliu pasikankins, jo sveikatai tai ypatingos žalos nepadarys, tačiau jie gali užkrėsti aplinkinius“, – aiškino gydytoja.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad neretai visą puokštę kokliušo priepuolio labai dažnai „vainikuoja“ vėmimas: „Jie tiesiog taip ilgai kosėja, kad galų gale viskas baigiasi vėmimu. (...) Ir visa tai gali tęstis iki 100 dienų – anksčiau kokliušas ir buvo vadinamas šimto ligų diena. Daug kam būna ir daug trumpiau, bet yra ir tokie atvejai.“
Gali užtekti vienos kibirkšties
Gydytoja įspėjo, rizika plisti skiepais valdomoms ligoms šiandien yra didžiulė, mat neužtikrinant reikiamų skiepijimo apimčių užsikrėtimo rizika gerokai išauga.
„Skiepų apimtys nedidėja. O kuo mažiau skiepijama, tuo daugiau gali būti šios ar kitų ligų protrūkių“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Pasak jos, ypač grėsminga situacija yra su tymais. „Jeigu pasižiūrėsime NVSC ataskaitas, tymų atvejai vis yra registruojami. Nors pastaruoju metu jų neturėjome, buvo keli atvejai Kaune, tai stebėjome, kas čia dėsis Vilniuje, bet, laimei, susirgimai nepasipylė.
Bet, kalbant apie tymus, gyvename lyg sausame miške, kai mažiausia žiežirba gali sukelti didelį gaisrą. Skiepijimo apimtys stipriai mažėja ir taip kasmet atsiranda nauja imlių vaikų imtis. Tai tikrai bet kada tas gali įvykti“, – perspėjo vaikų gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
