Tai pažymėjo kardinolo Stanislawo Rylko kadencijos pareigą, jo įpėdiniu tapo R. Makrickas, rašo zenit.org.
Kardinolui Rolandui Makrickui – išskirtinės popiežiaus pavestos pareigos
Šis pokytis reiškia daugiau nei tik administracinę rokiruotę – jis simbolizuoja platesnį kartų ir geografijos pokytį Romos Kurijos vadovybėje.
Kardinolas R. Makrickas, gimęs už „geležinės uždangos“ sovietų okupuotoje Lietuvoje, tapo pirmuoju lietuviu šiuolaikinėje istorijoje, paskirtu vadovauti šiai bazilikai.
Lietuvio kardinolo kelias į šias pareigas yra išskirtinis. Jis užaugo nedideliame miestelyje Lietuvoje, kur savo kailiu patyrė sovietinio ateizmo suvaržymus.
„Mes stipriai jautėme Bažnyčios persekiojimą“, – anksčiau yra sakęs jis, prisimindamas, kaip jo pirmosios katechezės pamokos turėjo vykti slaptai, trumpai ir pogrindyje.
Tikėjimas nuo mažų dienų paskatino jį 1990 m. įstoti į seminariją Kaune, kaip tik tuo metu, kai Lietuva išsivadavo iš sovietų valdžios.
Jo akademinis kelias vėliau jį atvedė į Romos Popiežiškąjį Grigaliaus universitetą, kur studijavo filosofiją ir teologiją, o vėliau apsigynė bažnytinės istorijos daktaro laipsnį.
1996 m. R. Makrickas buvo įšventintas kunigu Panevėžio vyskupijoje ir greitai tapo ryškia figūra Lietuvos Bažnyčioje, jis vadovavo pasiruošimui Didžiajam 2000 metų jubiliejui.
Tačiau jo misijos mastas stambiai prasiplėtė 2006 m., kai jis įstojo į Vatikano diplomatinę tarnybą. Nuo Bolivijos iki Vašingtono, nuo Švedijos iki Sakartvelo – R. Makrickas matė Bažnyčią sudėtingiausiose sąlygose.
Jo diplomatinė tarnyba apėmė jautrius susitikimus su susiskaldžiusiomis visuomenėmis, apsilankymus konfliktų zonose. Bet taip pat buvo ir pakilių akimirkų – pavyzdžiui, kai padėjo organizuoti popiežiaus Pranciškaus vizitą į JAV 2015 m.
2017–2019 m. jo darbas Afrikoje – pirmiausia laikinuoju reikalų patikėtiniu Gabone, o vėliau patarėju Kongo Respublikoje – parodė misijų teritorijų pastoracinius ir logistinius iššūkius, kur Bažnyčia dažnai atlieka pagrindinio socialinio saugumo tinklo vaidmenį.
Popiežius išreiškė pasitikėjimą Rolando Makricko vadovavimu
Sugrįžęs į Romą 2019-aisiais, R. Makrickas vėl įėjo į istoriją – tapo pirmuoju ne italų kilmės vadovu, paskirtu vadovauti Valstybės sekretoriato Bendrųjų reikalų skyriui, atsakingam už svarbias vidines Vatikano valdymo funkcijas.
Dėl savo reputacijos – jis visada buvo apibūdinamas kaip itin tikslus ir diskretiškas administratorius – jis sulaukė vis daugiau naujų atsakomybių: pirmiausia tapo nepaprastuoju Didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos turto komisaru, vėliau – šios bazilikos koadjutoriumi arkikunigu, o galiausiai 2024 m. tapo Romos Bažnyčios kardinolu.
Laisvai kalbantis anglų, prancūzų, italų ir ispanų kalbomis, kardinolas R. Makrickas yra ne tik patyręs poliglotas, bet ir tiltų statytojas – tarp Rytų ir Vakarų, diplomatijos ir dvasingumo.
Jo pirmtakas kardinolas S. Rylko vadovavo bazilikai svarbių Bažnyčiai pokyčių metu, prižiūrėjo didelio masto restauracijos darbus ir gilino pamaldumą Marijai šioje šventovėje.
Popiežius Leonas XIV asmeniškai padėkojo S. Rylko už ilgametę tarnystę ir išreiškė pasitikėjimą R. Makricko vadovavimu, vadino tai atsinaujinimo ir atvirumo tąsa.
Didžioji Švč. Mergelės Marijos bazilika, kur saugomas gerbiamas paveikslas „Salus Populi Romani“ ir kuri yra seniausia Vakarų Bažnyčios Marijos šventovė, dabar žengia į naują erą.
Vadovaujant kardinolui R. Makrickui, kuris kadaise dalyvavo Mišiose tyliai ir už uždarų durų, bazilika gali tapti dar stipresniu tikėjimo atsparumo ir visuotinės Bažnyčios stiprėjimo simboliu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
