Mielosios moterys tai jūs prieš darydamos tuos vaikučius pagalvokit į ateitį ar jūs pasiruošosios juos užauginti ,nužudyti savo vaikus tiesiog nesuvokiama!

Jūs šaunuolė, Renata! Jūs tikra mama. Ir jūsų mama įžvalgi, supratinga moteris. Sėkmės jums ir jūsų šeimai.

Baikit cia bliauti aukos jus

Darbas ir tikėjimas gelbėja nuo visų depresijų. Dievo nebuvimas žmogaus gyvenime priveda prie baisių ir siaubingų dalykų, nes velnias padaro savo darbą!!! Mieli žmonės, dirbkite, melskitės ir nebus jokių depresijų, kvailų minčių ir poelgių. Malda yra galinga. Be Dievo ir maldos mes esame niekas.

Likus trims mėnesiams iki trečiojo vaiko gimdymo netekau darbo (buvo 1990 m.) Vyras irgi, nes likvidavo ūkį. Ėmė išgėrinėti, kaimynė prekiavo namine, buvo dosni visapusiškai. Visus vakarus iki paryčių vyras praleisdavo ten, namai neberūpėjo. Pajamų nebuvo jokių, slapčia ėmė pardavinėti turėtus daiktus, krosninį kurą. Buvo dienų, kai mes su vaikais visai neturėjome ko valgyti. Gimus dukrytei pasidarė ne tik dar sunkiau, bet ir baisiau. Ateitis atrodė visiškai tamsi, o vyras grįžęs naktimis iš šilto guolio darėsi vis agresyvesnis, smūgiai būdavo vis skaudesni, o pasisakyt neturėjau kam - buvo gėda, atrodė vistiek niekas nepadės, nesupras. Ėmiau galvoti, kad geriausia išeitis palikti šį pasaulį. Ėmiau gailėtis, kad to nepadariau anksčiau, dar dukrytei negimus - juk geriau jos nepalikti šioj žemėj vargo vargti be mamos. Bet...artimiausi kaimynai matė kas darosi mūsų kieme ir stengėsi padėti, ėmė dažniau atvažiuoti toliau gyvenanti mama, vis palikdavo pinigų. Jokių pašalpų negavau, net nežinojau, kad jos priklauso, nors socialinė darbuotoja vaikščiojo pro šalį į darbą, tačiau nė karto neužsuko. Negana to, vaikų teisių tarnyba davė vyrui sutikimą parduoti namą. Mano sutikimo niekas neklausė. Aš su trim mažamečiais vaikais likome benamiais. Kad ieškoti pagalbos neužteko nė jėgų, nei pinigų. Laimei, vėl padėjo mano septyniasdešimtmetė mama. Jeigu ne ji, tikrai būčiau pasirinkus nebūtį. Kaip matot, būna ir tokių situacijų.

@,,kunigas", ar tuo laikmečiu tamsta gyvenai, kad taip teigi?Visais laikais buvo visko, o tuo labiau karo metu.Ką čia nusipezi su savo razumu.Karo metu nebuvo kas mato, kas gydo, kas žudos ar žudo.Pokariu tas pats buvo.Tuo laikmečiu žmonės nebuvo ant tiek išprusę, jeigu nuo paprasto apendikso mirdavo, nenustatydavo to susirgimo, o apie operavimą nei minties nebuvo.Tai jei šiandien medikai nepastebi ir nesupranta ar gimdyviai yra pogimdyvinė depresija ar ne ir išleidžia į namus su tokia nutikusia didele bėda, o tamstos minimu laiku tuo labiau medicina nebuvo taip pažengusi ir gydytojai dar buvo tikrai tamsuoliai pilna to žodžio prasme.Tegul atleidžia man medikai už tokį išsireiškimą, bet tai tiesa.Nepalyginami dalykai pagal jūsų rašomus metus 1936 - 1958 ir naujas tūkstantmetis, naujas amžius greit jo ketvirtis būs pragyventas - 2023 metai.Tos mergytės tik prieš porą metų ir prieš metus gimusios.Nesapaliokite vėjų, atsibuskite jei miegate, atradote su kuo palyginti.Grynas nesąmones parašėte, matosi, kad trūkumas mokslo, nes supratimo žaliai neturite.Nežinodami aplinkybių neturite teisės teisti žmogaus, nes dar jos kaltės nėra įrodyta ir teismo ji dar nėra nuteista, o tik įtariamoji.Jūs tikrai apgailėtina būtybė pasivadinus save slapyvardži -,,kunigas". Tas žodis (pareigos) - šventas ir negražu, net nedera taip po šiuo žodžiu save slėpti. Velnio įškamšos visada slepiasi po šventais žodžiais ir vardais.

Nesuprantu ir nesuprasiu ilga tyla iš motinos???ji dar neatsigavo??.ar jau glaistoma bus??.

As netikiu kad ta moteris turejo taip daryti manau bereikalo kaltinat. Mane ir visa gyvenima niekina kaltina tyciojasi ko esu net nepadarius. Nereiske kad vaikas netycia ikrito jau kaskas skandina . As ir maza ikritau ipruda dvieju metuku galejo mama katint . Zinau zmonys ko neveike ant kitu su smeiztais ir nesamonem . Manes niekas neitikin kad ta moteris kalta manau sutapimas.

Ne visos suserga pogimdyvinem depresijos,kaip ne visi suserga vėžiais ir kitom ligom. Baikite teisti moterys ,kitas moteris,kurios suserga.....Pvz.Mano krikšto mama pagimdė kūdikį ,pamaitino ir išėjo dirbti...paskui vyrą nuimti rugius ir sudėti į gubas. Jos nebuvo labai stiprios,bet nebuvo išeities...darbai ,darbai kaimuose.Dar tada tos depresijos kitaip buvo vadinamos,nes gėda visai šeimai,jei suserga proto liga. Daug mirdavo ir namų ir kūdikių. Nes nebuvo medicinos tokios,kokia šiandien. Visko bus ir visokių nuotykių,juk tas pasaulis eina...link susinaikinimo...ziauru,karai,potvyniai,gaisrai,sausros...ir tt. Linkiu visiems tik sveikatos...

Nesuprantu ir nesuprasiu ilga tyla iš motinos???ji dar neatsigavo??.ar jau glaistoma bus??.