• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kremavimas daugeliui vis dar kelia daugybę klausimų ir nerimo, o apie šį procesą sklando ne vienas mitas. Nors mirtis išlieka paslaptinga, tai, kas nutinka žmogaus kūnui po jos, yra aiškiai apibrėžta ir griežtai kontroliuojama. Būtent todėl vienas krematoriumas Jungtinėje Karalystėje nusprendė atverti duris visuomenei ir parodyti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų.

GALERIJA (7)

Kremavimas daugeliui vis dar kelia daugybę klausimų ir nerimo, o apie šį procesą sklando ne vienas mitas. Nors mirtis išlieka paslaptinga, tai, kas nutinka žmogaus kūnui po jos, yra aiškiai apibrėžta ir griežtai kontroliuojama. Būtent todėl vienas krematoriumas Jungtinėje Karalystėje nusprendė atverti duris visuomenei ir parodyti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų.

REKLAMA

Ši iniciatyva siekia išsklaidyti klaidingas nuostatas ir suteikti žmonėms daugiau aiškumo apie paskutinį atsisveikinimo etapą. Paaiškėjo, kad realybė gerokai skiriasi nuo to, ką daugelis įsivaizduoja, rašoma mirror.co.uk.

REKLAMA
REKLAMA

Atviros durys, siekiant paneigti mitus

Bramcote krematoriumas surengė savotišką „atvirų durų dieną“, kviesdamas žmones susipažinti su kremavimo procesu.

REKLAMA

Laidojimo namų ir krematoriumo vadovė Louise Singer pabrėžė, kad visuomenėje vis dar gajūs įvairūs mitai.

„Yra tiek daug mitų apie tai, kas vyksta krematoriume. Žmonės mano, kad mes perparduodame karstus arba maišome pelenus, todėl šiandien norime parodyti, kad esame skaidrūs ir mums rūpi“, – sakė ji.

Daugelis įsivaizduoja, kad karstas iš karto patenka į krosnį, vos tik dingsta už užuolaidos. Tačiau realybė kitokia. Pagal įstatymą krematoriumams suteikiama iki 72 valandų kūnui kremuoti, nors dažniausiai siekiama tai padaryti per 24 valandas.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš kremavimą darbuotojai kruopščiai patikrina karstą – įsitikina, kad jame nėra pašalinių daiktų. Taip pat būtina patikrinti, ar mirusysis neturi širdies stimuliatoriaus, nes šis gali sprogti dėl aukštos temperatūros ir pažeisti įrangą.

Itin aukšta temperatūra ir griežta kontrolė

Kremavimas vyksta specialiose krosnyse, kuriose temperatūra siekia nuo 800 iki 1000 laipsnių Celsijaus. Šiluma tokia intensyvi, kad net išjungtas aparatas dar ilgai išlieka labai karštas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kūnas deginamas maždaug 90 minučių. Visą procesą stebi darbuotojai, kurie per specialią angą tikrina, kada kremavimas baigtas – tai nustatoma tada, kai nelieka matomų liepsnų.

Svarbu ir tai, kad kremavimo metu išskiriamos medžiagos yra filtruojamos, siekiant apsaugoti aplinką – pavyzdžiui, iš dantų plombų išsiskiriantis gyvsidabris nepatenka į aplinką.

REKLAMA

Kas nutinka po kremavimo?

Po kremavimo likę pelenai surenkami ir paliekami atvėsti maždaug valandą. Jų konsistencija primena smėlį.

Vėliau jie apdorojami specialia įranga, kuri pašalina visus metalinius elementus – pavyzdžiui, vestuvinius žiedus ar medicininius implantus. Šie metalai perdirbami, o gautos lėšos dažnai skiriamos labdarai.

Pelenų kiekis kiekvienam žmogui skiriasi, tačiau dažnai jis būna panašus į žmogaus gimimo svorį.

REKLAMA

Galiausiai sprendimą, ką daryti su pelenais, priima artimieji. Jie gali pasirinkti išbarstyti pelenus krematoriume, pasiimti su savimi ar palaidoti kitoje vietoje.

Pastaruoju metu atsiranda ir modernesnių sprendimų – kai kurie žmonės renkasi pelenus įamžinti papuošaluose ar net tatuiruotėse.

Viso proceso metu laikomasi griežtos kontrolės – prie kūno pridedami dokumentai, kurie pasirašomi kiekviename etape, siekiant išvengti bet kokios painiavos.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų