Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kur šie vabzdžiai gyvena, kaip dauginasi ir kaip efektyviausiai jų atsikratyti, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.
Kurklių žala darže
Anot docento E. Klimo, kurkliai yra be galo įdomūs padarai. Pasak jo, jie yra vieni iš pačių stambiausių vabzdžių Lietuvoje, o suaugėlis kurklys gali būti net iki 5 cm.
„Įdomi yra viena detalė: kai būna dauginimosi metas gegužės mėnesį, patinai skraido, jie skleidžia kurkiantį garsą“, – įdomias detales atskleidžia docentas.
Docentas sako, kad kurkliai yra polifagai – tai yra visaėdžiai vabzdžiai, kurie graužia įvairių augalų šaknis.
Pirmasis jų buvimo požymis – be aiškios priežasties pradėję vysti didesni augalai, nes jų šaknys būna nugraužtos. Augalams žalą daro tiek suaugę vabzdžiai, tiek jų lervos.
Kurklių lizdus galite aptikti perkasdami žemę
Paklaustas apie tai, kaip reikėtų grumtis su atklydusiais kurkliais, docentas pažymi, kad pirmiausia reikia daug kantrybės ir atkaklumo renkantis bei taikant šių nemalonių įnamių kontrolės būdą.
Anot jo, vieni siūlo kovoti su kurkliais nuodytais jaukais – grūdais, pamirkytais insekticiduose ir suvilgytais saulėgrąžų aliejumi, nes tai insekticidams jautrūs vabzdžiai, tačiau tokie nuodai gali sukelti taršą – jais gali apsinuodyti paukščiai, kurie lesa nuodingus grūdus, todėl toks būdas yra atmestinas.
Pašnekovo teigimu, yra svarbu žinoti kurklių biologiją ir jų gyvenimo būdą, o dauginasi kurkliai gegužės mėnesį, jų maždaug bulvės dydžio lizdeliai būna negiliai dirvožemyje.
„Tose vietose būna kiaušinėlių – balsvai gelsvų, esančių maždaug iki 10 cm gylyje. Viename lizde gali būti iki 200–300 kiaušinėlių. Perkasant žemę, tokius lizdus galima aptikti“, – sako jis.
Alaus spąstai kurkliams
Anot docento, maždaug per 2–3 savaites iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios ima maitintis ir graužti augalų šaknis. Jų vystymasis trunka apie dvejus metus, per kuriuos lervos neriasi net 9 kartus.
„Prieš žiemą kurkliai sulenda gilyn į žemę ir gali žiemoti net iki 1 metro gylyje. Juos galima pastebėti, kai augalai ima vysti be aiškios priežasties – daržo žemėje matyti urveliai ar šiek tiek pakilusi dirva.
Tai jų tuneliukai, kuriais jie juda po žeme. Tokiose vietose galima pakasinėti, ieškoti lervų ar net suaugusių kurklių ir juos surinkti. Tarp kitko, kurklius ar jų lervas noriai lesa vištos“, – teigia pašnekovas.
Jis priduria, kad kurkliai mėgsta rinktis tam tikras vietas – jų tuneliai driekiasi horizontaliai, negiliai, vos kelių centimetrų gylyje.
Dar vieną kurklių šalinimo būdą pateikia docentas – pasitelkti alų kaip jauką:
„Žmonės įkasa į žemę indelį, įpila apie 100 gramų alaus – kurklius vilioja kvapas, todėl jie sukrenta į vidų. Svarbu indelį iš viršaus uždengti, kad neprilytų ir nepriskristų kitų gyvių“, – pataria jis.
Patikimiausias būdas kovoti su kurkliais
Docentas taip pat atskleidžia, kad žiemojimui kurkliai renkasi šiltesnes vietas. Literatūroje ir praktikoje minima, kad mėšlo padėjimas ant urvelių darže gali pritraukti kurklius žiemoti būtent ten, todėl juos galima lengviau surinkti prieš žiemą.
„Perkasinėjant žemę galima rasti suaugėlių, lervų ir kiaušinėlių. Jie mėgsta gyventi ten, kur yra drėgna, šilta. Dažnai žmonės juos atsiveža su durpžemiu iš laukinių ekotipų, tada prasideda bėdos“, – sako jis.
Kurkliai, anot jo, yra jautrūs kvapams – seniau juos bandydavo atbaidyti į tuneliukus įdedant žibale sumirkytų skudurėlių, jie nemėgsta ir chrizantemų, česnakų, gvazdikėlių kvapų.
„Mechaninis kurklių šalinimas yra pats patikimiausias būdas, ypač darže, kur viena ar kelios lysvės. Žolynuose kurmių kaimynystė gali natūraliai mažinti kurklių populiaciją“, – sako docentas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
