12 amžius. Ludlow pilis, Henry II valdymo laikotarpis, pilies apgultis. Marion De La Bruyere papasakojo savo istoriją iš tų laikų: “Ar žinote, ką reiškia būti išduotam? Mano mylimasis pas mane užlipdavo naudodamasis virve. Ir taip mes esame praleidę su juo ne vieną nuostabią meilės naktį. Nors jis buvo riteris ir priklausė apsiaustyje mūsų pilį laikiusiai kariuomenei, bet aš jį mylėjau visa širdimi. Vieną naktį, kaip įprasta, jis ir vėl atėjo manęs aplankyti. Bet tąnakt jis paliko kabančią virvę, jis jos neįtraukė. Todėl jo vyrai galėjo užlipti netrukdomi į pilį, kurią laikė apsuptyje. Netrukus pilis buvo užimta ir aš supratau, kad mane išdavė, manimi pasinaudojo. Galėjau galvoti tik apie kerštą, todėl be gailesčio smogiau jam kardu. Negalėjau patikėti, kad aš jį nužudžiau. Nebeturėjau kitos išeities, kai tik baigti savo apgailėtiną gyvenimą, todėl šokau nuo pilies bastiono žemyn.Tamsią naktį galima pamatyti kaip aš klajoju šalia kabančio pilies bokšto arba tarp griuvėsių. Tada mirtingieji gali išgirsti mano kvėpavimą ir šnarėjimą. Galbūt jie girdi mane?.. O galbūt mano mylimąjį..."Vienas iš judriausių pasaulio oro uostų – Heathrow tarptautinis oro uostas, tačiau jis nėra vienintelis, kur galima būtų tikėtis sutikti vaiduoklį. Pastaraisiais metais oro uostas įgijo reputaciją kaip vieno iš labiausiai apsėstų vietų Jungtinėje Karalystėje. Seniausias vaiduoklis Heathrow oro uoste yra realiai gyvenusio žmogaus dvasia. Legendinis plėšikas Dick Turpin apsigyveno judriame oro uoste. D. Turpin buvo populiarus plėšikas 1730-aisiais metais Anglijoje. Jis apiplėšė, pavogė gyvulius ir žudė daugiau nei dvylika metų. O 1739 metais jis buvo pakartas. Plėšikas buvo labai populiarus paprastos liaudies tarpe, nes jis apgaudinėdavo ir plėšdavo turtuolius, galima pasakyti, kad buvo XVIII amžiaus Robinas Hudas. Iš tikrųjų D.Turpin buvo žiaurus žmogus. Jis degindavo žmones gyvus sukeldamas gaisrus, prievartaudavo moteris ir jas kankindavo. O kartą pririšo senyvą moterį prie savo arklio ir tempė ją tol, kol šioji išleido paskutinį kvapą.
Net kartuvėse jis elgėsi iššaukiančiai ir pats nušoko nuo kopėčių, tuo pasidarydamas sau galą. Po mirties jo kūnas buvo pagrobtas ir kažkur palaidotas. Taip neleista būsiemiesiems medikams mokytis ir daryti skrodimus.
Dick Turpin vaiduoklis yra paprastai sutinkamas prie pagrindinio terminalo dėvintis trikampę skrybėlę. Oro uosto darbuotojai ir skrydžių įgulos nuolat jaučia jo buvimą šalia, daugelis prisipažino, kad jaučia karštą alsavimą ant jų kaklų, girdi keistus garsus, bet atsisukę nieko nemato.
Tai ne vienintelis vaiduoklis, gyvenantis oro uoste. Vieną 1948 metų naktį, per rūką sudužo lėktuvas iš Belgijos. Tai buvo tragiška avarija, iš kurių nė vienas keleivis neišgyveno. Gelbėjimo komanda dirbo karštligiškai visą naktį, ieškodama išlikusių gyvų žmonių, juk jie dar nežinojo, kad niekas neišgyveno. Kaip vyrai dirbo ieškodami gyvųjų, skrybėlėtas džentelmenas pasirodė iš rūko ir paklausė ar pastarieji tarp nuolaužų nerado jo portfelio. Vėliau vyriškis tiesiog ištirpo rūke. Tik kur kas vėliau gelbėtojai rado pastarojo kūną tarp nuolaužų. Nuo to laiko vyriškio dvasia dažnai klaidžioja išilgai nusileidimo tako, matyt, iki šiol ieško savo pamesto portfelio.
Oro uosto saugos darbuotojas Leslie Alton septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje gavo pranešimą, kad radaras kažką užfiksavo apnt pakilimo-nusileidimo tako. Pareigūnas, kuris Heathrow oro uoste dirbo daugiau nei 20 metų, pasitelkęs komandos narius, nuskubėjo prie nusileidimo tako. Kolegos tvirtino, kad radarai užfiksavo gyvo sutvėrimo judėjimą, tačiau kad ir kiek bandyta ieškoti žmogaus, jo niekas taip nei matė, nei surado. Nors vienu metu radarai rodė, kad tikslas yra tiesiai už jų, bet apsisukę vyrai nieko nematė. Šis vaiduoklis užsuka ir į VIP sales, laukimo sales vis dar, matyt ieškodamas per katostrofą dingusio jo portfelio, ir tiesiog materializuojasi prieš staiga išnykdamas.
O štai Borley Rectory, manoma, yra labiausiai apsėstas namas Jungtinėje Karalystėje. Klebonija buvo pastatyta kunigui Henry de Bull 1863 metais šalia upės Stour (Essex). Name apsigyveno pats dvasininkas, jo žmona ir 14 vaikų. Tačiau klebonija paslaptingomis aplinkybėmis sudegė 1939 m.
Jis manė, kad klebonija buvo lemta būti apsėstu namu iš pradžių dėl įvykių, kurie įvyko namo svetainės vietoje prieš daugelį amžių. Niekas neatsižvelgė į tai, kad klebonija buvo pastatyta ant ten jau buvusių pamatų. O paaiškėjo, kad ten daugybę amžių buvo vienuolynas, kurio žemėje XII amžiuje buvo pastatyta bažnyčia, prižiūrėtojo namas ir kiti pastatai. AC Henningas, rektorius, 1936 metais atrado, kad įvairiuose šaltiniuose ši vieta minima dar 1066 metais. Taip pat buvo padaryta išvada, kad ir medinė bažnyčia taip pat buvo pastatyta panašiu metu. Po pamatais buvo požeminiai tuneliai, jungę įvairių pastatų kompleksus. Klebonija turėjo 20 kambarių, buvo 3 aukštų.
Toje vietoje, kurioje buvo įrengta klebonija, 1362 metais buvo Vienuolių benediktinų vienuolyno svetainė. Legenda pasakoja apie Bures vienuolyno vienuolius, kurių vienuolynas buvo 7 km į pietryčius nuo Borley. Viena vienuolė buvo įsimylėjusi vyrų vienuolyno vienuolį. Jie nusprendė pabėgti iš vienuolynų, tačiau vyresnieji išaiškino jų planus. Vienuolių draugas turėjo panaudoti vežimą, kad padėtų pabėgti įsimylėjeliams. Tačiau tą lemtingą naktį visi suokalbininkai buvo pagauti. Pagalbininkui buvo nukirsta galva, vienuolis pakartas, o vienuolė gyva užmūryta saugyklos sienoje (vėliau tai buvo klebonijos pamatai). Manoma, kad būtent gyvos palaidotos vienuolės dvasia klaidžiojo po kleboniją ir sukėlė gaisrą.
Tai tik mažytė dalis iš vaiduoklių gyvenimo, nes manoma, kad Anglija – labiausiai dvasių pamėgta vieta ir nėra nė vieno seno pastato, kuriame nebūtų įsikūręs bent vienas vaiduoklis. Ar jūs jau matėte jūsų pašonėje gyvenantį vaiduoklį? Aš – TAIP!
