Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.
Augalų šaknų nauda
Vaistažolininkas sako, kad kai atvėsta orai, augalai pradeda ruošti atsargas žiemai, tad visas biologiškai geras medžiagas perneša į savo sėklas (būsimus augalus) ir šaknis. Todėl šiuo metu galima pradėti ieškoti kiaulpienių, varnalėšų, debesylų ir svilarožių šaknų.
„Kiaulpienių ir varnalėšų šaknis žmonės gali rasti savo soduose, kaimuose, gamtoje. Tačiau svilarožių ar debesylų šaknų jau reikia pasisodinti patiems arba įsigyti iš žolininko, nes jos gamtoje savaime neauga“, – sako M. Lasinskas.
Marius Lasinskas sako, kad kiaulpienių ar varnalėšų šaknis galima kasti tol, kol dar neatšalo orai, kastuvas dar lenda į žemę ir akcentuoja, kad jas reikia tinkamai apdoroti.
„Išsikasame šaknis, nuplauname, gerai nušveičiame. Tada galima jas supjaustyti į centimetro storio gabalėlius, išdžiovinti iki 60 laipsnių temperatūroje ir žiemos metu galima gerti arbatas, kurios gerina žarnyno, inkstų, kepenų veiklą ir gerina virškinimą“, – komentuoja žolininkas.
Augalų sėklų nauda
„Dilgėlių sėklos – tai nuostabus elementas papildyti maistą mikro ir makro elementais, kuriame gausu geležies, kalcio, kalio, magnio, jos turi folio rūgšties, B grupės vitaminų, vitamino C.
Jos turi daug naudingų medžiagų, kurios gali pastiprinti mūsų imunitetą, pagerinti nuotaiką, veikia prieš uždegimą“, – komentuoja vaistažolininkas.
Marius Lasinskas sako, kad norint surinkti augalų sėklas, reikia rasti švarią, neužterštą vietą, pasiimti indelį, kiaurasamtį ar sietelį, nusijoti – taip švarios sėklos subyra į indelį.
O sėklas renkant lietingą dieną, dilgėlių sėklas reiktų išdžiovinti, kad per žiemą jas būtų galima laikyti uždarame inde.
Kokius natūralius preparatus vartoti peršalus?
Peršalus puikiai tinka svarainiai. Vaisiuose esantys elementai kovoja prieš virusus, peršalimo simptomus, gali palengvinti kosulį, slogą, sustiprinti imunitetą.
„Prisirinkite sunokusių vaisių, išspauskite sultis ir supilkite jas į ledo kubeliams skirtą formą. Kai atšals orai, galite kubelį įmesti į karštą vandenį ir gerti svarainių arbatą“, – sako M. Lasinskas.
Taip pat nuo peršalimo ar gripo žmonėms padeda liepų žiedai, šiuo laikotarpiu dar galima rasti raudonėlio, čiobrelio, mėtos, melisų – jie skystina gleives, padeda lengviau atsikosėti.
Atšalus orams, daug žmonių serga peršalimo ligomis, tad savo vaistinėlėse turėkite šių kvapniųjų augalų, kurie savyje turi eterinių aliejų.
Krienas – vienas stipriausių antibakterinį, priešvirusinį poveikį turinčių augalų. Tad rekomenduoja turėti šviežių krienų arba jų šaknis supjaustyti gabaliukais, išsidžiovinti ir, kai prireiks, suvalgyti krienų gabalėlių.
Vartojimas
„Reiktų prisiminti, kad su augalais reikia kantrybės. 1-2 puodeliai per dieną atsigėrimui, 3-4 puodeliai sveikatinimuisi, o 5-6 puodeliai per dieną veikia kaip vaistas.
Maždaug apie 5 gramai per dieną – valgomasis šaukštas džiovintos žaliavos yra maistui (išdalinti per dieną), 10-15 gramų (2-3 valgomieji šaukštai) yra kaip maisto papildas organizmo stiprinimui, 20-25 gramai (4-5 valgomieji šaukštai) smulkintos džiovintos žaliavos – norint priešuždegiminio poveikio.
Pusvalandis arba valanda prieš valgį arba valanda-dvi po valgio. Paaugliams pagal amžių šias dozes reiktų dalinti per pusę, o jaunesniems vaikams trečdalį suaugusių normos“, – sako knygos „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius M. Lasinskas.
Vaistažolininkas sako, kad kiekvienas žmogus yra indivualus, tad reiktų tartis su gydytoju, vaistininku ar žolininku, jei norima išsirinkti reikiamus augalus.
