REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo šiol Nemuno saloje pasivaikščioti išėję kauniečiai ir miesto svečiai turės į ką paganyti akis – šalia „Žalgirio“ arenos baseino iškilo neįprasti kūriniai-aviliai, atvaizduojantys visiems puikiai pažįstamus ikoniškus Kauno modernistinius pastatus.

Nuo šiol Nemuno saloje pasivaikščioti išėję kauniečiai ir miesto svečiai turės į ką paganyti akis – šalia „Žalgirio“ arenos baseino iškilo neįprasti kūriniai-aviliai, atvaizduojantys visiems puikiai pažįstamus ikoniškus Kauno modernistinius pastatus.

REKLAMA

Kauno savivaldybė praneša, kad unikalūs bičių nameliai, papuošę Nemuno salą – „Kaunas 2022 landšafto dizaino festivalio „Magenta“ palikimas.

Įkvėpė neįprasta priežastis

Šiuos neįprastus japonų menininko kūrinius įkvėpė perskaitytas itin įdomus tyrimas – pasirodo, Lietuvoje yra geriausios sąlygos auginti bites.

„Neeilinės įkurtuvės Nemuno saloje!

„Žalgirio“ arenos baseino prieigas papuošė Japonų architekto Kazuhiro Yajima projekto „Bee House“ kūriniai-aviliai: Prisikėlimo bažnyčia, Kauno centrinis paštas bei KTU centriniai rūmai.

REKLAMA
REKLAMA

Sukurti bičių namelius įkvėpė ikonoški modernistiniai pastatai, gilios bitininkystės tradicijos Lietuvoje ir idėjos autoriaus perskaitytas tyrimas, kuriame teigiama, kad čia bitės turi geriausias augimo sąlygas iš visų ES valstybių narių“, – vakar socialiniuose tinkluose dalinosi Kauno savivaldybė.

REKLAMA

Kaunas 2022 socialinių tinklų paskyroje taip pat pasidžiaugta, kad šalia „Žalgirio“ arenos apsigyveno tokie svečiai – bitės, o miestą papildė dar vienas išskirtinis projektas:

„Nemuno saloje nutūpė bitės. Čia, prie „Žalgirio“ arenos baseino, bičių šeimos apsigyveno Kauno modernizmo pastatuose–aviliuose. Vienos pasirinko Prisikėlimo bažnyčią ir Kauno centrinį paštą, kitos – KTU centrinius rūmus.

Šie unikalūs aviliai – Kaunas 2022 landšafto dizaino festivalio „Magenta“ palikimas. Juos 2022-aisiais, festivalio metu, sukūrė japonų menininkas, dizaineris, kūrėjas ir architektas Kazuhiro Yajima, o medžio meistryste ir projekto išpildymu pasirūpino Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dailidė Vidas Varnas.

Džiaugiamės, jog „Žalgirio arena“ skiria dėmesį landšafto dizainui mieste, tuo pačiu nepamiršdami miesto istorijos ir Kauno perlo – modernizmo.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų