Remiantis įtakingu straipsniu, paskelbtu 2005 metais akademiniame žurnale „Review of General Psychology“, 50 proc. žmonių laimės priklauso nuo jų genų, 10 proc. priklauso nuo aplinkybių ir 40 proc. nuo „tyčinės veiklos“ (daugiausia, ar esate pozityvus žmogus, ar ne). Šis vadinamasis „laimės pyragas“ susodino pozityviosios psichologijos patarnautojus už vairo, leisdamas jiems nuspręsti dėl savo laimės trajektorijos (Nors neišsakyta žinutė yra tokia – jei esate nelaimingas, dėl to patys esate kalti).
„Laimės pyragas“ buvo plačiai kritikuojamas, nes buvo pagrįstas prielaidomis apie genetiką, kurios tapo diskredituotos. Po dešimtmečius trukusių dvynių tyrinėjimų, elgsenos genetikos specialistai nustatė, kad likusius 10 procentų „laimės pyrage“ nulemia genetika, rašo theConversation.com.
Elgsenos genetikai naudoja statistinę techniką, kad įvertintų genetinius ir aplinkos komponentus, pagrįstus žmonių šeiminiais santykiais, todėl tyrimuose pasitelkia dvynius. Tačiau šie skaičiai darė prielaidą, kad ir identiški, ir neidentiški dvyniai, vienodai išgyvena įvairius įvykius, nes auga toje pačioje aplinkoje. Tokia prielaida neatrodo pagrįsta ir atitinkanti faktus.
Atsakydami į kritiką dėl 2005 m. publikacijos, tie patys autoriai 2019 m. parašė straipsnį, kuriame pristatė kitokį požiūrį į genų poveikį laimei, kuriuo pripažino mūsų genetikos ir aplinkos sąveiką.
Prigimtis ir ugdymas
Prigimtis ir ugdymas nėra nepriklausomi vienas nuo kito. Priešingai, molekulinė genetika, genų struktūros ir funkcijos tyrimas molekuliniu lygmeniu, rodo, kad jie nuolat veikia vienas kitą. Genai daro įtaką elgesiui, kuris padeda žmonėms pasirinkti aplinką. Pavyzdžiui, ekstraversija, perduodama iš tėvų vaikams, padeda vaikams užmegzti santykius su kitais.
Lygiai taip pat aplinka keičia genų ekspresiją. Pavyzdžiui, kai besilaukiančios motinos patiria badą, jų kūdikių genai atitinkamai pasikeičia, todėl įvyksta cheminių pokyčių, kurie slopina augimo faktoriaus gamybą. Dėl to kūdikiai gimsta mažesni nei įprastai ir serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kai kurie žmonės yra jautrūs aplinkai, todėl gali žymiai pakeisti savo mintis, jausmus ir elgesį, reaguodami į neigiamus ir teigiamus įvykius. Taigi, lankydamiesi gerovės seminare ar skaitydami pozityviosios psichologijos knygą, jie gali būti to paveikti ir patirti žymiai daugiau pokyčių, palyginti su kitais – ir pokytis gali trukti ilgiau.
Prigimtis ir ugdymas yra priklausomi vienas nuo kito ir nuolat veikia vienas kitą. Štai kodėl du žmonės, užaugę toje pačioje aplinkoje, gali į tai reaguoti skirtingai, o tai reiškia, kad elgesio genetikos prielaida dėl vienodos aplinkos nebegalioja. Be to, ar žmonės gali tapti laimingesni, priklauso nuo jų „jautrumo aplinkai“ – jų gebėjimo keistis.
Tačiau nėra jokios pozityvios psichologinės intervencijos, kuri būtų naudinga visiems žmonėms, nes mes esame tokie pat unikalūs kaip ir mūsų DNR, ir todėl turime skirtingą gebėjimą užtikrinti gerovę ir jos svyravimus.
Ar mums lemta būti nelaimingiems? Kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau pagerinti savo gerovę nei kitiems, o kova su tuo gali reikšti, kad jie ir toliau bus nelaimingi ilgesnį laiką. Ir kraštutiniais atvejais jie gali niekada nepajusti didelės laimės.
Tačiau kiti, kurie turi didesnį genetinį plastiškumą, t.y. yra jautresni aplinkai ir todėl turi didesnį gebėjimą keistis, gali pagerinti savo gerovę ir galbūt net klestėti, jei pasirinks sveiką gyvenimo būdą ir gyvenimą bei darbą aplinkoje, kuri didina jų laimę ir gebėjimą augti.
Tačiau genetika nenusako, kas mes esame, net jei ji atlieka svarbų vaidmenį mūsų gerovės paieškose. Svarbūs ir mūsų įprasti pasirinkimai – kur gyvename, su kuo gyvename ir kaip gyvename. Tai turi įtakos ir mūsų, ir kitų kartų laimei.
