Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia – civilinės saugos pranešimas nėra vien asmeninis darbuotojo reikalas, o darbdavys tokiu metu privalo imtis aiškių veiksmų.
Pasak jos, jei žmogus perspėjimą gauna būdamas biure, parduotuvėje, gamyboje, mokykloje, gydymo įstaigoje, sandėlyje, statybvietėje ar net įmonės automobilyje, vadovas negali likti pasyvus stebėtojas.
„Vadovo pareiga nėra „palaukti, kas bus“. Vadovo pareiga – informuoti, organizuoti ir apsaugoti“, – akcentuoja teisininkė.
Spalvos nėra tik formalumas
R. Joskaudienė aiškina, kad civilinės saugos pranešimuose naudojamos spalvos nėra simbolinės – jos nurodo konkretų pavojaus lygį ir atitinkamus veiksmus.
Anot jos, balta spalva reiškia, kad pavojus atšauktas, geltona – kad pavojus tikėtinas ir reikia ruoštis, o raudona – kad grėsmė reali ir veikti būtina nedelsiant.
Teisininkė pabrėžia, kad atsakomybė kyla ne dėl pačios spalvos, o dėl neveikimo – kai darbdavys ignoruoja oficialius perspėjimus, neinformuoja darbuotojų ar verčia dirbti akivaizdžiai pavojingomis sąlygomis.
„BALTA nereiškia „nieko neįvyko“. BALTA reiškia: pavojus atšauktas, bet pasirengimą reikia peržiūrėti“, – rašo ji.
Pasak jos, net ir pasibaigus pavojui darbdavys turėtų įsivertinti, ar visi darbuotojai gavo informaciją, ar aišku, kas įmonėje priima sprendimus, ar žinoma artimiausia priedanga bei ar darbuotojai supranta, kaip elgtis gavus aukštesnio lygio perspėjimą.
Geltonas perspėjimas reiškia pasirengimą
Teisininkės teigimu, geltonas perspėjimo lygis dar nereiškia panikos ar būtinybės nedelsiant bėgti į priedangą, tačiau jau įpareigoja organizuotis.
„GELTONOS metu įmonė gali veikti, bet vadovas jau turi veikti kaip organizatorius, ne kaip komentatorius“, – pažymi ji.
R. Joskaudienė vardija, kad gavus tokį perspėjimą darbdavys turėtų nedelsdamas informuoti darbuotojus, paskirti atsakingą asmenį, nurodyti saugiausią vietą ar artimiausią priedangą, patikrinti, ar kelias į ją nėra užrakintas ar užstatytas, taip pat įvertinti darbuotojus, dirbančius lauke, prie stiklinių konstrukcijų, aukštyje ar su pavojingais įrenginiais.
Ji taip pat perspėja, kad darbdaviai neturėtų menkinti situacijos ar grasinti darbuotojams dėl pasitraukimo į saugią vietą.
„Negalima darbuotojams sakyti: „čia ne mūsų problema“, „dirbam kaip dirbę“, „kas bijo – tas silpnas“, „nepalikit darbo vietos, nes bus pasekmės“, – teigia ji.
Raudonas perspėjimas: svarbiausia – žmonių gyvybė
Pasak teisininkės, paskelbus raudoną perspėjimo lygį ir gavus oficialų nurodymą vykti į priedangą, darbuotojų apsauga turi būti organizuojama nedelsiant.
Ji aiškina, kad tokiu atveju būtina stabdyti pavojingus darbus, nukreipti darbuotojus į saugią vietą, pasirūpinti klientais, pacientais, lankytojais ar vaikais bei užtikrinti, kad žmonės gautų aiškius nurodymus.
„RAUDONOS metu vadovo klausimas turi būti ne „kaip neprarasti darbo valandos“, o kaip neprarasti žmogaus gyvybės“, – pabrėžia R. Joskaudienė.
Anot jos, net ir tose srityse, kur veiklos negalima nutraukti akimirksniu – gydymo įstaigose, avarinėse tarnybose ar kritinėje infrastruktūroje – turi būti aiškiai suplanuota, kurios funkcijos tęsiamos, kas lieka dirbti ir kur yra saugesnės patalpos.
Darbdaviams primena apie pareigas ir galimas baudas
Teisininkė išskiria ir minimalius veiksmus, kuriuos, jos vertinimu, turėtų užtikrinti kiekvienas darbdavys: vidinį informavimo kanalą, atsakingą koordinatorių, numatytą saugią vietą, aiškius veiksmus klientams bei lankytojams, pavojingų darbų stabdymą ir darbuotojų teisę atsisakyti dirbti nesaugioje aplinkoje.
Ji taip pat primena, ko darbdaviai neturi teisės daryti: ignoruoti perspėjimų, slėpti informaciją nuo darbuotojų, versti likti pavojingoje vietoje ar grasinti nuobaudomis už pasitraukimą į saugią vietą.
R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad už civilinės saugos ir darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimus gali grėsti administracinė atsakomybė, o sunkiais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė.
Pasak jos, Administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnis už civilinės saugos teisės aktų pažeidimus numato baudas juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 120 iki 240 eurų, pakartotinai – iki 360 eurų, o tais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, – nuo 1500 iki 6000 eurų.
Tuo metu pagal ANK 96 straipsnį už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus gali būti skiriamos baudos nuo 240 iki 880 eurų, o jei dėl pažeidimų galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas ar kilti kitų sunkių padarinių – nuo 1000 iki 2000 eurų.
Teisininkė taip pat primena, kad jei dėl saugos reikalavimų nesilaikymo įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas, Baudžiamojo kodekso 176 straipsnis numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
