Šis įvykis sulaukė didelio susidomėjimo, o pati plaukikė R. Meilutytė pateikė savo poziciją, kuria parodė, kodėl priėmė tokį sprendimą. Anksčiau ją citavo delfi.lt:
„Dėkoju žmonėms, kurie skyrė savo balsus – man dėl to yra labai malonu, bet tai, kas dabar vyksta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto siūlomoje reformoje, mūsų valstybėje, vyriausybėje – eina viena kryptimi ir eina mūsų demokratinės valstybės griovimo link.
Nestoviu su tuo. Priimu apdovanojimą ir palaikau visus sportininkus, bet nestoviu už to, kas dabar daroma. Nemanau, kad reikia daug sakyti ir taip visi žino, mato. Tai vyksta ne pirmi metai.“
Apie tai, ar pasirinkimas nepriimti gauto apdovanojimo iš kunigo rankų ant scenos yra etiškas bei ką parodė R. Doveikos nulipimas nuo scenos ir apdovanojimo įteikimas plaukikei tiesiai į rankas, naujienų portalui tv3.lt prabilo protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka.
Pasirinkimą nelipti ant scenos gali lydėti ne viena priežastis
Kaip skaitytojams pasakojo A. Lydeka, visuomenėje vis dažniau matome, kuomet tam tikri laureatai, laimėtojai pasirenka nelipti ant scenos ir neatsiimti apdovanojimų.
Pasak jo, dažniausiai tokie sprendimai būna priimami sąmoningai, taip parodant tam tikrą savo nepritarimą.
„Kartais apdovanotasis žmogus gali įžvelgti vedančiojo įžeidimą. Tarkime, vedantysis paėmė ir blogai suformulavo pasiekimus, iškreipė vardą ar pavardę, pasityčiojo iš užimamų pareigų ir visiškai puikiai suprastume, kad nelipti ant scenos, nespausti rankos būtų pagrįsta ir pateisinama“, – pasakojo jis, pridurdamas, kad dar viena priežastis – savo politinės ir pilietinės valios išreiškimas.
Dėl to, anot etiketo žinovo, į kiekvieną situaciją vertėtų žvelgti individualiai ir pagal tai spręsti, ar poelgis tinkamas.
Neatsiimti apdovanojimo iš kunigo – ne visuomet neetiška
Dar vienas klausimas, paliestas pokalbio metu, buvo R. Meilutytės pasirinkimas nelipti ant scenos, kai ją kvietė kunigas R. Doveika.
Pasak A. Lydekos, į šį poelgį galima žvelgti dvejopai – vieniems jis prilygsta kone šventvagystei, kiti to pernelyg nesureikšmina.
„Kunigai yra religinės institucijos atstovai, o žmonės gali būti daugiau ar mažiau tikintys. Tad religingam žmogui gali atrodyti, kad kunigo žodis šventas, prisilietimas šventas ir spaudžiama kunigo ranka – šventa, bet visai priešingai gali atrodyti netikinčiam žmogui“, – dalijosi jis.
Etiketo žinovas atskleidė, kad kitų požiūris į kunigą nesiskiria nuo požiūrio į mokytoją, profesorių ar kitą garbingą asmenį, dėl to jiems R. Meilutytės pasirinkimas neatsiimti apdovanojimo iš kunigo gali atrodyti visai neiššaukiantis.
„Tai yra tik religinių pažiūrų klausimas, jeigu kalbame apie tai, iš kieno rankų atsiimamas apdovanojimas“, – sakė specialistas.
R. Doveikos poelgis liudija apie išmintį
Nors R. Meilutytė taip ir neužlipo ant scenos atsiimti apdovanojimo, tačiau apdovanojimą jai turėjęs įteikti kunigas R. Doveika pats nulipo nuo scenos ir nunešė jį plaukikei.
Šį poelgį A. Lydeka vertino itin palankiai. Pasak jo, tai buvo pats geriausias pasirinkimas nepatogioje situacijoje.
„Aš manau, kad, šiuo atveju, kunigo R. Doveikos elgesys pademonstravo gilią išmintį. Jis sugebėjo nekurstyti neigiamų aistrų, vertinimų, o priešingai, net ir tada, kai pareiškiamas tam tikras protestas, surado galimybę visiems draugiškai, vieningai ir pakankamai patogiai jaustis tokioje situacijoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip toje situacijoje pasirodė R. Meilutytė. Anot A. Lydekos, plaukikė tuomet parodė, kad neturi jokio nusistatymo prieš kunigą, jos protestas vyksta tik dėl politinių, pilietinių paskatų.
„Tai, kad apdovanotoji priėmė apdovanojimą, paspaudė ranką, pasibučiavo į abudu skruostus, rodo R. Meilutytės pagarbą kunigui.
Vis tik to nereikia suplakti su kitu konkrečiu dalyku, protesto forma, nes šiuo atveju, kai sporto biurokratijoje yra daug nesusikalbėjimų dėl sporto finansavimo modelių, labai suprantama, kad gali vienas ar kitas sportininkas užimti tam tikrą sporto politikos poziciją ir tokia forma išreikšti savo protestą“, – pasakojo jis.
Šios protestų formos – sąmoningos visuomenės ženklas
Etiketo žinovas A. Lydeka pokalbio metu ragino skaitytojus pažvelgti šiek tiek plačiau. Tokia protesto forma yra pasirenkama ne pirmą kartą. Ankstesnis pavyzdys – Evelinos Šimkutės atsisakymas priimti prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimą.
Taip pat jis ragino pažvelgti į protestus – praėjusią savaitę, vakar, o taip pat ir šiandien žiniasklaidos atstovai ir pilietiški gyventojai rinksis į Nepriklausomybės aikštę parodyti savo nepasitenkinimo dėl žiniasklaidos politizavimo.
„Jau anksčiau žmonės reagavo įvairiai – nelipo ant scenos, neatsiėmė apdovanojimų. Dabar matome jau dešimtis atvejų, kai tokia forma išreiškiamas protestas dėl kokių nors politinių, biurokratinių, teisinių diskusijų, dėl priimtų sprendimų“, – pasakojo A. Lydeka.
Pasiteiravus specialisto, ar jis šiuose veiksmuose įžvelgia daugiau pozityvo ar negatyvo, etiketo žinovas turėjo vienareikšmę nuomonę – visuomenė turi ją išreikšti.
„Jeigu žmogus turi savo nuomonę, tuomet įvairūs apdovanojimai yra pati matomiausia jo akimirka pademonstruoti savo politinę poziciją vienu ar kitu klausimu.
Tada kameros ir fotografų blykstės yra nukreiptos į tą laimėtoją, nugalėtoją, laureatą, tad mes puikiai visi suprantame, kad tai laikas pademonstruoti savo politinę, pilietinę poziciją vienu ar kitu klausimu“, – pozicija dalijosi jis.
Lietuvos sporto apdovanojimų metu pagerbti sporto atletai
Vakar, gruodžio 16 d., vyko Lietuvos sporto apdovanojimai – prestižinė šventė, kurioje pagerbiami geriausi praėjusių metų olimpinio ir paralimpinio sporto atletai, treneriai, komandos.
Antradienį iškilmingame renginyje šiemet buvo įteikta 10 apdovanojimų, iš kurių 5 skirti olimpinio (metų komanda, metų proveržis, metų treneris(-ė), metų sportininkas, metų sportininkė), 4 – paralimpinio sporto (metų proveržis, metų treneris(-ė), metų sportininkas ir metų sportininkė) laureatams, taip pat – išskirtinis apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“.
Kandidatus olimpinio sporto nominacijoms siūlė sporto federacijos, o po tris nominatus išrinko Lietuvos sporto apdovanojimų taryba. Finalininkai buvo atrinkti atsižvelgiant į rezultatus, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d. pasiektus olimpinėse rungtyse.
Metų sportininku jau ketvirtus metus iš eilės tapo disko metikas Mykolas Alekna, tuo tarpu metų sportininke – šeštą kartą apdovanojimą iškovojusi plaukikė Rūta Meilutytė, kuri šį kartą nekilo iš savo vietos ir nėjo atsiimti apdovanojimo, tačiau jai jį atnešė kunigas Ričardas Doveika.
Geriausia šalies sportininke R. Meilutytė yra tapusi 2012, 2013, 2014, 2018, 2022 ir 2025 m.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
