Išvydusi tikrąją Lietuvos sveikatos sistemą Asta nutarė netylėti: „Labai retai kalbame apie tai“

Ne visur taip. Aš du kartus, su supūliavusiu apendecitu ir su supūliavusia tulžimi po tris dienas važinėjau į priėmimus, su siaubingais skausmais. Tai tik vaistų nuo skausmo suleisdavo ir važiuok namo. Aš ne gydytoja ir tai nuspėjau kas man, o jie nematė. Paskutinį kartą kai nuvažiavau, oasakiau niekur iš čia neisiu, kol negausiu pagalbos. Tada tik padarė echoskopą ir gydytojas tepasakė, ko taip ikgai kaukėt.

Ajaijajai kaip gražu. Mano atveju, kai mano mama raitėsi iš skausmo, aš iškvietęs greitąją pusę valandos blaškiausi po namo rajoną ieškodamas kas gi galėtų padėti mano mamai,kuriai 84 m ir nevaikšto, nusigauti iš antro daugiabučio namo aukšto iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, nes felčerė (ar kaip ji ten vadinasi) pareiškė, kad ji nenešioja, skambino gaisrinei,bet ta atsisakė (matyt daug užsakymų iš farų, duris pjaustyti). Po pusvalandžio radau mokyklos netoliese invalidą kiemsargį, kuris sutiko pagelbėti. Tuo laiku greitoji laukė. Kai mama buvo priėmimo skyriuje, buvo nukreipta skubiai inkstų operacijai. Dar gyva mama dėka mokyklos kiemsargio, bet su siaubu laukiame kito greitosios pagalbos apsilankymo, jei prireiks. Galiu jokio kiemsargio ir nesurasti, o greitoji abejingai lauks kol mama galus atiduos. Kam nors tai rūpi ?

Sio bardako pirmtakas yra Veryga, o Dulkys tese si beprotiska sveikatos sistemos pavertimas aukštyn kojom

Jeigu visi būtume tokie atidūs ir supratingi vieni kitiems - žemė būtų rojus. Sėkmės ir sveikatos Astai.