Savo pasidalijime Seimo narė neslėpė nuostabos ir nurodė, kaip elgėsi aptikusi šį svečią. Tuo tarpu naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į gamtininką, šikšnosparnių tyrinėtoją Deividą Makavičių, kuris nurodė, kodėl Seime galėjo atsirasti toks svečias bei pasidalijo trumpu gidu, kaip elgtis namuose ar darbe aptikus šikšnosparnį.
Seimo atstovai kreipėsi į gamtininką dėl pagalbos
Pašnekovas pasakojo, kad jis prieš dieną ar dvi sulaukė skambučio iš Seimo. Gamtininkas gavo nuotrauką iš vietos ir suprato, kas tai per šikšnosparnis ir kaip reiktų elgtis.
Anot jo, žmonės neretai ieškodami informacijos apie šikšnosparnius randa jo kontaktą ir kreipiasi, tad ne išimtis buvo ir šis O. Leiputės atvejis.
„Aplinkos ministerija yra parengusi aiškų algoritmą, kaip elgtis radus šikšnosparnį. Ta informacija ne kartą pats buvau pasidalijęs savo „Facebook“ paskyroje.
Ten nurodyta, ką daryti radus šikšnosparnį, renovuojant pastatą ar susidūrus su kitomis panašiomis situacijomis, tačiau žmonės vis tiek dažnai renkasi paskambinti ir pasikonsultuoti“, – pasakojo jis.
D. Makavičius neslėpė, kad pastaraisiais metais skambučių vis daugėja, nes žmonės vis daugiau sužino apie šikšnosparnius. Anot jo, ši tendencija džiugina – galima suteikti reikalingą informaciją apie tai, kaip tinkamai pasielgti su jais susidūrus.
„Iš to mes taip pat gauname vertingų duomenų apie šikšnosparnių paplitimą. Juos tirti nėra lengva, nes tai naktiniai gyvūnai, o specialistų Lietuvoje tėra vos keli.
Tad gyventojų pranešimai tampa labai svarbiu informacijos šaltiniu. Fiksuojame radimo vietas, radėjus, pildome duomenų bazę ir taip kaupiame žinias apie šių gyvūnų paplitimą visoje Lietuvoje“, – sakė jis.
Dabar – aktyvus šikšnosparnių gyvenimo etapas
Kalbėdamas apie Seimo narės situaciją, pašnekovas tikino visai nenustebęs išvydęs tokį reginį Seime, nes šiuo laiku šikšnosparnių gyvenime vyksta intensyvus etapas.
Pasak jo, vasatą susiformavusios kolonijos jau iširo, o jaunikliai yra užaugę ir savarankiški. Tuo pat metu prasideda jų migracija, o patinėliams tai – poravimosi sezonas.
„Patinėliai skleidžia specialius garsus, kuriais vilioja pateles. Įvykus poravimuisi, kitų metų birželio mėnesį patelės atsiveda vieną arba du jauniklius. Labai retais atvejais gali būti ir trys.
Galima sakyti, kad šiuo metu šikšnosparnių gyvenime vienu metu vyksta migracija, pasiruošimas žiemojimui ir poravimosi laikotarpis. Dėl to jų aktyvumas yra itin didelis“, – sakė jis.
Pašnekovas pridėjo, kad Seime šis šikšnosparnio pasirodymo atvejis ne pirmas, o jau septintas. Anot jo, visais šiais atvejais šikšnosparniai užfiksuoti pastato viduje, o pasirodė trys skirtingos rūšys.
D. Makavičius dalijosi, kad tai leidžia manyti, jog pastatas šikšnosparniams yra patrauklus, o tikėtina, kad tokių atvejų gali daugėti.
Pirmoji priežastis ta, kad netoliese yra Neris, želdynai, šlaitai, kurie tampa puikiais maitinimuisi skirtais plotais.
„Pats pastatas nėra naujas ir visiškai sandarus, todėl jame gali būti įvairių plyšių, ertmių ar ventiliacijos angų, kuriose šikšnosparniai gali laikinai apsistoti“, – antrąja priežastimi dalijosi jis.
Taip pat gamtininkas sakė, kad migracijos metu jie dažnai skrenda palei upes, kitas natūralias kraštovaizdžio linijas, tad tokios vietos jiems tampa patogiais orientyrais.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Gal VU Žurnalistikos institutas turėtų orientuotis į ruošiamų studentų kokybę, o ne kiekybę?
