Moteris tikina, kad tuo metu jautėsi visiškai bejėgė – svetimoje šalyje ji nesuprato, kas vyksta, o ligoninėje pirmiausia sulaukė klausimo apie draudimą. Lietuvė įsitikinusi, kad galėjo apsinuodyti viešbutyje, kuriame tuo metu, jos teigimu, sirgo ir daugiau žmonių.
Atostogų metu netikėtai pasijuto blogai
Jolanta pasakoja, kad kelionė į Turkiją buvo suplanuota gana spontaniškai. Ji su gimine norėjo trumpam pabėgti nuo kasdienybės, todėl pasirinko kelių dienų poilsį prie jūros.
Ji pasirinko viešbutį, kuris skirtas tik suaugusiems: „Specialiai rinkausi „adult only“ (liet. skirtą tik suaugusiems), nes nenorėjau nei vaikų, nei didelio šurmulio. Nuvykus į viešbutį viskas buvo gražu, tikrai atrodė tobula. Personalas šypsojosi, viskas buvo gerai.“
Pirmąsias dienas moteris mėgavosi poilsiu, tačiau trečios dienos vakarą situacija netikėtai pasikeitė. Pasak pašnekovės, pirmiausia blogai pasijuto kartu keliavusi giminaitė – jai prasidėjo pykinimas, vėmimas ir viduriavimas. Iš pradžių moteris net nesuprato, kad netrukus pati atsidurs panašioje situacijoje.
„Aš dar net pasijuokiau: „Oho, kaip čia tau nutiko?“ Paskui mes nuėjome apačioje truputį pasėdėti. Ir tada man pradėjo labai stipriai svaigti galva. Aš nesupratau, kas su manimi vyksta“, – pasakoja ji.
Grįžusi į kambarį Jolanta pradėjo intensyviai vemti. Vėmimas nesustojo, ji jautėsi vis silpniau, o bandydama išsikviesti pagalbą suprato, kad telefonas neveikia. Moteris paprašė kartu keliavusios giminaitės iškviesti pagalbą, nes pati jau nebegalėjo nieko padaryti.
Tačiau pagalbos iš karto išsikviesti nepavyko – kartu buvusi giminaitė nemokėjo anglų kalbos, o viešbutyje mažai kas kalbėjo šia kalba.
„Aš kažkaip greitai pasiėmiau pasą. Net nežinau kaip, bet turbūt instinktyviai supratau, kad reikia pasiimti. Nuėjau į 24 valandų pagalbos punktą ir sakau: „Man labai blogai“, – teigia moteris.
Ligoninėje jautėsi palikta viena
Jolanta atskleidžia, kad dėl karščio, nuolatinio vėmimo ir skysčių praradimo jos būklė sparčiai blogėjo.
„Jau buvau pradėjusi tarsi atsijunginėti. Visą dieną buvo didelis karštis, prakaitavau, o dar nuolat vėmiau. Prasidėjo labai stipri dehidratacija“, – sako ji.
Viešbutis iškvietė greitąją pagalbą, kuri moterį išvežė į vietinę ligoninę: „Vežė su sirenomis, mirksinčiais švyturėliais, nes man buvo labai blogai. Davė maišelį vemti, bet aš jau beveik nebeturėjau jėgų.“
Tačiau atvykusi į ligoninę lietuvė teigia nesulaukusi tokios pagalbos, kokios tikėjosi: „Pirmas klausimas buvo: „Ar turite draudimą?“ Aš vos pastoviu, sakau: „Taip, turiu.“ Bet padariau klaidą – neatsispausdinau draudimo lapo, turėjau tik telefone.“
Pasak Jolantos, atvykusi į ligoninę ji tikėjosi skubios pagalbos, tačiau pirmiausia sulaukė klausimų apie draudimą. Dėl itin prastos savijautos moteris negalėjo greitai pateikti visos reikalingos informacijos, nes tuo metu jai buvo sunku net orientuotis situacijoje.
„Jie pasakė: „Viskas, sėskite ir laukite.“ Aš atsimenu, kad pradėjau rėkti: „Help, padėkite man“, nes man buvo labai blogai. Vėl pradėjau vemti ant grindų“, – prisimena lietuvė.
Moteris sako, kad būtent tada ją apėmė didžiausia baimė – ji jautėsi visiškai viena ir nežinojo, ar sulauks pagalbos.
„Nuėjau į tualetą ir ten jau tiesiog nukritau. Pradėjau melstis ir galvojau: „Aš nenoriu čia mirti“, – prisipažįsta ji.
Būklė komplikavosi: pradėjo vemti krauju
Jolanta pasakoja, kad ligoninėje jos būklė tapo dar sunkesnė – kai skrandyje nebeliko turinio, pradėjo rodytis kraujas.
„Kai jau nebeturėjau kuo vemti, pradėjau vemti krauju. Labai išsigandau. Buvo kažkokie juodi dalykai, aš net nežinojau, kas tai yra“, – pasakoja moteris.
Vėliau gydytojai jai paaiškino, kad kraujo atsiradimą galėjo lemti itin stiprus ir ilgai trukęs vėmimas. Pasak moters, medikai jai pasakė, kad dėl didelio organizmo išsekimo ir nuolatinio vėmimo galėjo būti pažeista trachėja.
Ligoninėje Jolantai buvo atlikti išsamūs tyrimai, ji prijungta prie lašelinės, o medikai stebėjo jos būklę. Ji priduria, kad gydytojams nerimą sukėlė ir sutrikęs širdies ritmas – atlikus kardiogramą pastebėti pakitimai.
Vėliau paaiškėjo, kad jos organizme taip pat buvo stiprus uždegimas – CRB rodiklis siekė 107, nors įprastai norma yra nuo 1 iki 10.
Įtaria apsinuodijimą viešbutyje
Jolanta įsitikinusi, kad susirgimas galėjo būti susijęs su viešbučiu, nes daugiau niekur kitur tuo metu nevalgė. Pasak moters, tuo metu panašiais simptomais skundėsi ir daugiau viešbučio svečių.
Ji taip pat prisimena, kad prieš susirgdama matė darbuotoją, kuri rinko mėginius.
„Mačiau moterį su baltu chalatu, kuri vaikščiojo ir ėmė mėginius iš maisto. Man kilo įtarimas, kad žmonės jau sirgo“, – sako lietuvė.
Vis dėlto tiksliai nustatyti bakterijos nepavyko: „Gydytojai parašė, kad rasta bakterija, bet ji nebuvo galutinai patvirtinta.“
Po gydymo ligoninėje moteris grįžo į viešbutį, tačiau, jos teigimu, už patirtą žalą ir sveikatos sutrikimus viešbutis jokios finansinės kompensacijos neskyrė. Ji pasakoja sulaukusi tik simbolinio gesto – kvietimo nemokamai pavakarieniauti restorane bei dovanų.
„Vienas vyras man parašė, kad viešbutis aiškinosi, kad galėjo būti pratrūkęs kanalizacijos vamzdis ir užterštas vanduo. Tai gali būti, kad buvo ne nuo maisto, o nuo jūros vandens“, – svarsto Jolanta.
Po skaudžios patirties pašnekovė visiems keliautojams primena pasirūpinti draudimu ir būti pasiruošusiems netikėtoms situacijoms kelionėse.
„Pirmiausia – būtinai apsidrauskite. Nes kainos yra kosminės. Man sakė, kad viena lašinė gali kainuoti ir 600 eurų“, – sako ji.
Šiuo metu Jolanta dar tęsia paskirtą gydymą antibiotikais ir planuoja pakartoti tyrimus, kad įsitikintų, jog organizmas visiškai atsistatė po patirto stipraus apsinuodijimo. Moteris nori išsiaiškinti tikslesnę susirgimo priežastį, nes iki šiol nėra aišku, kokia bakterija sukėlė tokią sunkią būklę.
„Antibiotikus geriu tiek, kiek liepė – 10 dienų, nes nežinau, kokia tiksliai buvo bakterija. Noriu viską pasitikrinti dar kartą“, – sako ji.
Po skaudžios patirties Turkijoje lietuvė ragina keliautojus atsakingai rinktis draudimą ir nenumoti ranka į netikėtai pablogėjusią savijautą.
Požymiai, kad apsinuodijote maistu
Nors apsinuodijimų maistu dažnai padaugėja šiltuoju metų laiku, jie gali užklupti bet kada – pakanka kelioms valandoms ne šaldytuve palikti patiekalą su vištiena, jūros gėrybėmis ar šviežią padažą, kad pajustume rimtus sveikatos sutrikimus.
Kaip atpažinti pirmuosius simptomus, kada gydytis namuose, o kada būtina kreiptis į medikus, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė.
Apsinuodijimo maistu požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar net parai po sugedusio ar netinkamai paruošto maisto suvalgymo.
Pasak vaistininkės I. Garuckienės, pirmieji simptomai beveik visada būna pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo ar galvos skausmas bei pakilusi temperatūra.
„Daugeliu atvejų organizmas pats susitvarko su toksinais – svarbiausia ilsėtis, gerti daug skysčių ir neapkrauti skrandžio sunkiai virškinamu maistu“, – sakė ji.
Jei simptomai švelnūs ir po truputį silpnėja, tikėtina, kad tai lengvas apsinuodijimas. Tačiau jei temperatūra pakyla virš 38,5 °C, vemiama net vandeniu, atsiranda kraujo išmatose ar vemiant, kamuoja itin stiprūs pilvo skausmai, silpnumas ar dehidratacijos požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba vykti į priimamąjį.
„Ypač atsargūs turėtų būti vaikai, senjorai ir nėščiosios – jiems net ir lengvas apsinuodijimas gali tapti rimta grėsme“, – pabrėžė I. Garuckienė.
Dažniausios priežastys – netinkamas laikymas ir nešvarios rankos
Pasak vaistininkės, daugiausia apsinuodijimų įvyksta dėl netinkamo maisto laikymo.
„Mėsa, žuvis, pieno gaminiai ar patiekalai su kiaušiniais neturi būti laikomi ne šaldytuve – bakterijos šiltoje aplinkoje dauginasi ypač greitai“, – aiškino ji.
Pavojų kelia ir neplautos rankos, nešvarūs indai bei vadinamoji kryžminė tarša, kai žalia mėsa ar jai pjaustyti naudoti įrankiai liečiasi su jau paruoštu maistu.
Pasak ekspertės, apsinuodijimų pasitaiko ir dėl pasibaigusio galiojimo produktų ar patiekalų, pirktų iš nepatikimų vietų, ypač šiltuoju sezonu arba stipriai šildomuose namuose.
„Didžiausią riziką kelia nepakankamai iškepta paukštiena ar kiaušiniai, kuriuose gali būti salmonelių. Raudonoje mėsoje, ypač jautienoje ar kiaulienoje, pasitaiko E. coli bakterijų, sukeliančių stiprų viduriavimą“, – vardijo vaistininkė.
Ji patarė vengti ir žalių, termiškai neapdorotų jūros gėrybių, ypač austrių, bei pieno produktų iš nevirinto pieno.
„Jei maistas atrodo ar kvepia įtartinai – jo tikrai geriau neragauti“, – sakė I. Garuckienė.
Pirmoji pagalba – skysčiai, poilsis ir aktyvinta anglis
Pajutus pirmuosius simptomus, svarbiausia be perstojo gerti daug vandens mažais gurkšneliais, kad organizmas nepatirtų dehidratacijos.
Vaistininkė patarė rinktis raminančias žolelių arbatas – pankolių, ramunėlių, mėtų ar karčiojo kiečio.
„Pirmasis pasirinkimas dažnai būna aktyvinta anglis – ji padeda „surišti“ toksinus. Tik svarbu visus kitus vaistus vartoti praėjus bent 2–3 valandoms“, – aiškino I. Garuckienė.
Pagalbą gali suteikti ir diosmektitas, virškinimo fermentai, vidurių lašai ar simetikonas, padedantis sumažinti pilvo pūtimą bei diskomfortą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jeigu simptomai negerėja per kelias dienas arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač jei pasireiškia labai stiprus pilvo skausmas, nevaldomas vėmimas, dehidratacija ar sąmonės praradimas.
Vaistininkė įspėjo, kad itin pavojinga yra reta, bet rimta apsinuodijimo forma – botulizmas, kai pasireiškia dvejinis matymas, raumenų silpnumas ar sunkumas nuryti. Tokiu atveju reikia nedelsiant vykti į ligoninę.
Siekiant išvengti nemalonių padarinių, pakanka laikytis kelių paprastų taisyklių:
- visada plaukite rankas prieš gaminant ar valgant;
- žalią mėsą laikykite atskirai nuo kitų produktų;
- užtikrinkite, kad šaldytuve visuomet būtų ne daugiau nei +5 °C;
- mėsą ir kiaušinius visada gerai išvirkite ar iškepkite;
- nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
