Įspėja nesimaudyti šioje populiarioje Lietuvos vietoje: „Šiuo metu stebima“

Vandens paviršiuje matoma melsvai žalios spalvos plėvelė   

Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja teigė, kad pirmiausia ar vanduo žydi galima nuspręsti vizualiai. Jei žmonės dažnai lankosi prie to pačio vandens telkinio, tai vandens žydėjimą gali išduoti pasikeitusi vandens spalva.   

„Jei atvykstame prie nežinomo vandens telkinio ir matome vandenį melsvai žalios spalvos arba vandens paviršiuje matosi melsvai žalios spalvos plėvelė – vanduo žydi.   

TAIP PAT SKAITYKITE:

Tikrins kiekvieną poilsiautoją? Jei nepaisysite šių taisyklių skirs 140 eurų baudą

Dusios ežere – tikras siaubas: šeima parodė, kaip atrodo kūnas po maudynių ir perspėja

Vilniuje poilsiautojai perspėjami dėl slapto fotografavimo prie vieno iš ežerų: „Būkite budrūs“

Norint įvertinti ar saugu maudytis, vieną iš paprasčiausių būdų yra pateikusi Pasaulinė sveikatos organizacija – atsargiai įbristi į vandenį iki kelių, stengtis, kad vanduo nesusidrumstų. Jeigu įsibridus nematome savo pėdos arba vos matome, geriau tokiame vandenyje nesimaudyti.   

Maudytis žydinčiame vandenyje tikrai nepatariame, nes melsvabakterės sintetina ir į aplinką išskiria toksinius junginius, vadinamus cianotoksinais, kurie pasižymi skirtingu poveikiu organizmui ir yra pavojingi tiek žmogui, tiek gyvūnams. Tyrimais yra nustatyta, kad pasaulyje net iki 75 % žydinčių telkinių vanduo yra toksiškas“, – įspėjo specialistė.  

Toksiškas vanduo gali sukelti nepageidaujamų sveikatos pasekmių

J. Karosienė pasakojo, kad melsvabakterių cianotoksinų poveikis organizmui labai platus ir priklauso nuo cianotoksino sudėties ir koncentracijos vandens telkinyje. Cianotoksinai gali sukelti alergines odos reakcijas ar turėti kitokį poveikį:  

„Išsimaudžius  žydinčiame vandens telkinyje, gali sutrikti virškinimas, pasireikšti apsinuodijimo požymiai, bendras kūno silpnumas, galvos svaigimas, sunku kvėpuoti, dilgčioti galūnes. Kai kurie cianotoksinai kaupiasi organizme ir gali sukelti įvairias lėtines ligas (vėžį, išsėtinę sklerozę, paspartina Alzheimerio ligos progresą).   

Be to, šie toksinai kaupiasi žuvyse ir kituose vandens organizmuose, kurie vartojami maistui. Todėl nerekomenduotume vartoti maistui žydinčiame vandens telkinyje sugautų žuvų, nes toksinai gali patekti į žmogaus organizmą. 

Cianotoksinai dėl savo poveikio organizmui taip pat pavojingi naminiams bei laukiniams gyvūnams ir gali būti net jų mirties priežastimi. Lietuvoje žmonių mirčių atvejų, susijusių su vandens žydėjimais, nėra užfiksuota, tačiau pasaulyje registruota šimtai letalių atvejų.   

Nusiskundimų dėl alerginių reakcijų po maudynių žydinčiuose Lietuvos  vandens telkiniuose yra ne vienas. Todėl svarbu: elgtis atsargiai:

• nenardyti;
• plaukiant ar užsiiminėjant vandens sportu, stengtis, kad vanduo nepatektų pro burną ar nosį;
• neleisti gyvūnams lakti tokio vandens; žydinčiu vandeniu nelaistyti daržų;
• alergiški žmonės, maži vaikai ir senjorai turėtų būti ypatingai atsargūs.

Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad didžiausias pavojus žmogaus sveikatai kyla pasibaigus vandens žydėjimui. Kai melsvabakterės suyra, cianotoksinai patenka į aplinką. Būtent tuo metu cianotoksinų koncentracija vandenyje gali būti pati didžiausia ir išlikti iki dviejų savaičių.“