Buvęs Vilniaus morgo vadovas, dabar privataus teismo medicinos ekspertas P. Petreikis „Žinių radijo“ laidoje „Talentai po priedanga“ papasakojo apie darbo aspektus, kurių kiti nemato, bet ne vieną domina.
Pradžia profesijoje – mafijos ir gaujų karų laikais
Sulaukęs klausimo, kaip žmonės reaguoja išgirdę Pauliaus specialybę, jis šypteli – ne visada ją pasako, juk visaip galima išsisukti. Pavyzdžiui, prisistato kaip gydytojas. Kita vertus, žmonėms ši profesija, kai apie ją klausomasi iš šalies, kelia ne baimę, o, priešingai, žadina smalsumą.
„Medikai tai žino, o tie, kas nežino, jiems darosi įdomu, nes vis tiek, kai sakai, kad tu tiri nužudymus, autoįvykius, žiūri į išprievartavimus, gydymo klaidas, žmones tikrai domina tai. Tai yra gana plati sfera ir yra apie ką pasikalbėti“, – tvirtina P. Petreikis.
Kriminalai daugybę metų masina žmones – nusikaltimų detalės domina, įtraukia. Ekspertas pripažįsta ir tai, kad kai pats stojo į šią specialybę 1996-aisiais, susidūrė su įdomiais atvejais – kiti apie juos buvo girdėję tik iš pasakojimų.
„Jau buvo mafija Lietuvoje, buvo gaujų karai – buvo tikrai įdomūs darbai. Vėliau viskas humaniškėjo, mažėjo viso to, buvo momentas, kai išvis jaunus specialistus buvo problema apmokyti apie šautinį sužalojimą, nes jų nebeliko. Praktikos reikia žmonėms – tai buvo problema.
Dabar po biškį vėl atsiranda. Bet vis tiek dabar pagrinde, jeigu žiūrėsime nužudymus ar ką, tai jie yra buitiniai, gana aiškūs ir greitai išaiškinami, o anksčiau visi jie buvo laikomi tamsiais“, – atviravo laidos svečias.
Skrodimą mokėjo atlikti dar prieš įstodamas į specialybę
Paklaustas apie savo kelią į šią sritį, P. Petreikis atvirauja – baigiant medicinos mokslus, paskutiniais metais, kai ligoninėse išbandydavo jėgas skirtinguose skyriuose, vieno iš grupiokų paklausė, ką jis rinksis. Šis atsakė, kad teismo mediciną, jau lankosi Panevėžio morge.
Šis atsakymas sužadino Pauliaus smalsumą, ir jis nieko nelaukęs paklausė, ar gali ir pats nueiti pasibandyti – išgirstas teigiamas atsakymas, ko gero, turėjo nemažai reikšmės tam, kokiu keliu jis nukeliavo.
„Aš nuėjau, ten dirbo labai toks smetoniškas, labai fainas ekspertas Matulionis, ir aš pas tą žmogų papuoliau. Jam tuo metu buvo netoli 70-ies, jis parodė, paaiškino, tikrai sudomino, kad tai yra labai įdomi specialybė.
Aš išmokau atlikti autopsiją, arba skrodimą, dar prieš įstodamas į specialybę, nes jau pradėjau domėtis, vaikščioti ten, jau pasirinkau savo, sakykime, kelią.
Tai tikrai yra be galo įdomu – tirti žmogaus mirtį. Aišku, mes labiau specializuojamės smurtinėje mirtyje negu tada, kai žmonės miršta nuo ligų, bet matome ir tą, ir tą“, – apie pasirinkimą ir savo specialybės įdomybes pasakojo ekspertas.
Privataus teismo medicinos eksperto darbas – kaip jis atrodo?
Vis tik Paulius pripažįsta, kad privataus teismo medicinos gydytojo darbas dažnai nėra toks, kokį jį įsivaizduoja nedirbantieji.
Daug laiko užima darbas su dokumentais – pavyzdžiui, jei valstybiniai ekspertai atliko mirusiojo autopsiją, dažniausiai advokatai kreipiasi su klausimais, ar galėjo būti kitas mechanizmas, ar tikrai viskas nutiko taip, kaip pateikiama dokumentuose.
Kita sritis, dėl kurios dažnai kreipiamasi į Paulių, – autoįvykiuose patirtos traumos:
„Su gyvais asmenimis pas mus yra problema, ypač po autoįvykių, kai žmonėms nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas iškart po įvykio: lūžo koja, ranka – nustato vieną mastą, tačiau gydantis sąnariai neatsistato ir sutrikdymo mastas sunkėja, bet policija jau nebetiria.
Tada gaunasi, kad advokatas privačiai kreipiasi, aš peržiūriu, kokia sąnarių funkcija, ką nustatė ortopedai traumatologai, ir kartais galiu pasunkinti sveikatos sutrikdymo mastą – jis pasikeičia.“
Tokiais atvejais keičiasi du dalykai: nukentėjusiajam – draudimo išmokos, kaltininkams – Baudžiamojo kodekso straipsnis.
Ar lavonas gali sujudėti karste ir kada siūloma atlikti skrodimą?
Žvelgiant bendrai, mirties faktą, darbą morge ar su mirusiųjų kūnais vis dar gaubia daugybė mitų. Pavyzdžiui, vienas jų – kad žmogus karste gali atsikelti, sujudėti.
„Kai klausia, ar lavonas juda – taip, mes sakome, kad lavonas juda karste. Ir tai ypač tada, jeigu žmogus mirė kaime ir yra žinoma, nuo ko mirė: jį greitai sutvarko, nuprausia, aprengia. <...>
Lavonas sustingsta per 8 valandas – įvyksta lavoninis raumenų sustingimas. Jeigu per tą laiką spėja aprengti, jis sustingsta toje pozoje.
Kai laikai karste ir, ypač kaip anksčiau, tris paras, trečią parą jis atsipalaiduoja – rankos nukrenta, arba jis išsižioja“, – aiškino teismo medicinos ekspertas, pabrėždamas, kad tai normalūs procesai.
Įdomu tai, kad po autopsijos lavonas jau nebejuda, kadangi yra išjudinamas – pavyzdžiui, nurengiant kūną, todėl jis lieka laisvas.
„Kitas dalykas – tam, kad kūnas, ypač vasarą, gerai išsilaikytų karste, geriau atlikti autopsiją, nes tada galima įpilti medžiagų, kurios stabdo puvimą. Jeigu žmogus be autopsijos ir dar stambus, gali pradėti bėgti skysčiai iš burnos, nosies“, – pridūrė P. Petreikis.
Skrodimo metu atskiria vartojančius alkoholį, tačiau rūkančiųjų – ne
Atliekant skrodimą ir aiškinantis mirties priežastį, ekspertai gali matyti kai kuriuos gyvenimo būdo pasirinkimus ar jų padarinius.
„Kad žmogus vartojo alkoholį – taip, mes tai matome pagal kepenis, pragertas kepenis atskiriame“, – pažymi Paulius.
Tačiau to, ar žmogus rūkė, pasakyti negalėtų. Kita vertus, iš plaučių matyti, ar žmogus dirbo dulkėtoje aplinkoje, todėl, pabrėžia jis, atliekant šlifavimo ar kitus dulkėtus darbus būtinos specialios kaukės, respiratoriai. Pavyzdžiui, automobilių dažytojams – jų įkvepiami chemikalai gali sukelti vėžį.
„Net pats, kai ruošiu kūną studentams, dirbu su respiratoriumi būtent nuo formalino garų, nes jie taip pat yra toksiški“, – sako laidos svečias.
Nors Paulius jau matęs visko, jis pripažįsta – prie vienos darbo dalies sunku priprasti, ir ne visi ją ištveria.
„Sunkiausia mūsų darbe – kvapai, nes kūnai būna įvairūs: supuvę, ištraukti iš vandens, ypač žvejai – rudenį nuskendo, ištraukti pavasarį, kai nutirpsta ledai. Kvapai tikrai sudėtingi. Plius vabaliukai, musių lervos – ne visi tai gali pakelti.“
Apskritai Paulius sako, kad darbas jiems – kasdienybė, daugelio dalykų jie net nebepastebi. Šią profesiją dažniausiai renkasi šaltų nervų, kartais ir specifinio humoro jausmo žmonės.
Per kone 30 metų – ne vienas pokytis
Kalbėdamas apie darbą privačiai, P. Petreikis sako, kad nors nebėra garantijos visada gauti pastovią algą, darbo netrūksta ir privačiame sektoriuje. Jis pastebi, kad daugėja smurto artimoje aplinkoje atvejų.
„Skyrybų procesų daug – kad vyrą išmestų iš buto, kartais pakanka bent kokios kraujosruvos. Ar tai tikrai buvo smurtas artimoje aplinkoje – čia kitas klausimas. <...>
Matau atvejų, kai pasakojama apie smaugimą, rankų laužymą, o matai vieną kraujosruvą šlaunyje – būdingą atsitrenkus į stalą. Jokių smaugimo požymių nėra. Žmonės moka meluoti, tikrai moka“, – pasakojo Paulius.
Bendrai situacija šioje srityje pasikeitė – jei anksčiau morgo darbuotojai vykdavo į įvykių vietas, dabar dažniausiai dirbama su dokumentais, net nematant žmogaus. Tai, anot P. Petreikio, – esminis trūkumas, nes medikai dažnai neaprašo tikslių sužalojimų.
„Jeigu parašo „daugybiniai sužalojimai veide“, tai ekspertui nieko nesako. Reikia mechanizmo – ar bukas daiktas, ar nubrozdinimas, ar poodinė kraujosruva“, – pabrėžia jis.
Apie 30 proc. atvejų tikslios mirties priežasties nustatyti neįmanoma
Pasak P. Petreikio, apie 30 proc. atvejų teismo medicinos ekspertai negali nustatyti tikslios mirties priežasties.
„Funkciniai sutrikimai – širdies ritmo sutrikimai – nustatomi tik gyvam žmogui. Jaunas vaikinas pabaliavojo, elektrolitų disbalansas, širdies ritmo sutrikimas – ir mirtis. Kūnas jaunas, organai normalūs, o nuo ko mirė – nežinai.“
Narkotikų atveju jų taip pat ne visada pavyksta aptikti – nauji sintetiniai narkotikai kuriami nuolat, o jų įtraukimas į sąrašus užtrunka.
„Esu matęs atvejį, kai per savaitę mirė penki vartojantys asmenys – tai gali reikšti užterštą partiją. Tas pats ir su vadinamąja „žole“ – ji dažnai nupurškiama.“
„Jeigu vienas iš draugų miršta, tas, kuris atnešė „žolę“, gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės“, – perspėja jis.
Pavojų kelia ir elektroninės cigaretės – jų sudėtis dažnai nežinoma net patiems vartotojams.
Galiausiai Paulius primena: „Mirusysis neskuba, skuba tik artimieji.“ Jo teigimu, nėra reikalo skubėti laidoti – vis dažniau pasirenkamas ir kremavimas, kuris leidžia daugiau dėmesio skirti prisiminimams, o ne skausmui.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Talentai po priedanga“ galite žiūrėti čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
