Tai, kad Laurynas arba pati Viktorija Siegel kalba apie savo santykius, manęs nė kiek nestebina. Jie pasirinko viešumą, tikslų niekas nesužinos, tačiau jei nori, tegul būna – mums, lietuviams, reikia dramų, mes iš tiesų, turbūt, jau pasiilgome kažkokių dirgiklių, kurie mus truputį supurtytų ir įtrauktų.
Bet šitoje istorijoje yra kai kas labai šlykštaus ir aš jums pasakysiu, kas tai.
Blogiau už viešą sutuoktinių drabstymąsi purvais yra artimos aplinkos nuomonės kišimasis ir lindimas į eterį.
Aš iki šol nesuprantu, ką ta vadinamoji asistentė darė laidoje. Jai pynėsi žodžiai, kalbėjo vos ne mintinai išmoktu tekstu, o vieną kartą net susipainiojo tarp laikotarpių ir tokiu būdu visai pasimetė savo „tiesoje“.
Kaip ji drįsta?
Net jeigu ji ir sakytų tiesą, jūs man galit paaiškinti, kaip kažkokia asistentė ar bičiulė gali eiti į laidą ir viešai skalbti kitos šeimos reikalus? Kaip žema, kokia gėda!
Dabar įsivaizduokite, aš skirčiausi su vyru, o mano santuoką ir krizes aptarinėtų mano kolegė. Neįtikėtina net! Juk jeigu norėčiau ir būčiau rami dėl savo teisumo – atsisėsčiau ir išdėstyčiau savo požiūrį, nuomonę, o ne siųsčiau mane apginti kitus žmones, kurių niekas net nepažįsta.
Taktika į eterį išsiųsti koleges ir bičiules, mano galva, buvo neapgalvota. Nesuprantu, kaip buvo galima sugalvoti leisti, kad tavo namų purvą į viešumą išneštų svetimas žmogus, prisidengiantis „noru atskleisti tiesą“.
Labai nenorėčiau turėti tokių „draugių“ savo aplinkoje.
Autorius: skaitytoja Rasa
Nejaugi cia tikrai lietuvoj daug tokiu asilu kuriems ydomus šis farsas
