Tarptautinės konferencijos metu teisingumo viceministrė prabilo apie itin jautrius klausimus – religiją, santuoką, gimstamumą. Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, K. Zamarytė-Sakavičienė dalijosi, jog pasaulyje šiuo metu vyrauja „egocentriška, individualistinė kultūra“.
Viceministrė taip pat aiškino, kad dauguma dabar yra linkę daugiau dėmesio skirti savirealizacijai, asmeniniams tikslams, o šiuo metu mamoms „užtenka vieno vaiko, kad užsidėtų varnelę ir galėtų toliau realizuotis moksle, karjeroje, kūryboje“.
Po šio pasirodžiusio pranešimo viceministrė teigė, kad konferencijoje išsakyti teiginiai – jos asmeninė nuomonė, išreikšta atostogų metu, apmokėtų asmeninėmis lėšomis. Vis tik, ar tikrai politikai gali skaityti tokius pranešimus atostogų metu?
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos Respublikos Seimo nariu, politologu, etiketo ekspertu Arminu Lydeka panagrinėti šio klausimo.
Ekspertas: svarbiausia – asmens pristatymas
Susisiekus su žinomu etiketo ekspertu, A. Lydeka iš pradžių pokalbio metu jis išryškino vieną svarbią tiesą. Anot specialisto, asmeninę nuomonę gali turėti visi Lietuvos piliečiai.
„Be abejo, nesvarbu, kokias pareigas užima Lietuvos pilietis – jis ministras, viceministras ar kokios nors valstybinės institucijos vadovas ar šiaip darbuotojas, kiekvienas turi teisę turėti savo asmeninę nuomonę.
Asmeninę nuomonę įvairiais formatais galima išsakyti, pareikšti, pristatyti pačiuose įvairiausiuose renginiuose“, – pasakojo jis.
Vis tik šioje vietoje A. Lydeka pridūrė, kad politikams itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jie yra pristatomi renginių metu. Pasak jo, jeigu politikas pristatomas neminint jo pareigų, statuso, nuveiktų darbų šioje srityje, galima išvengti nesusipratimų.
„Esminis dalykas specialiam asmeniui, ministrui ar viceministrui dalyvaujant renginyje yra jo atstovavimo lygis, jo pristatymas – ar žmogus pristatomas kaip tos valstybės dalyvaujantis viceministras tarptautiniame renginyje, ar jis pristatomas kaip daugiavaikis tėtis ar daugiavaikė mama, visiškai neužsimenant apie užimamas pareigas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Politikas atostogų metu – vis tiek politikas
Tiesa, visai netrukus po šio teiginio išsakymo, A. Lydeka prakalbo apie kitą svarbų aspektą – politiko atpažįstamumą. Anot jo, šioje vietoje politikui gali kilti problemų, nes jeigu jis dažnai ir viešai matomas, tuomet mažai kuo gali pagelbėti pristatymas, kurio metu neminimos pareigos.
„Be abejo, ne visada lengva taip biurokratiškai atskirti asmenį nuo užimamų pareigų, nes mes net ir nepristatydami kokio nors asmens viename ar kitame renginyje jau žinome jo pareigas, žinome nuveiktus darbus, nueitą profesinį kelią. Dažnai mes tą žmogų jau atpažįstame, iškart asocijuojame su užimamomis pareigomis“, – kalbėjo etiketo žinovas.
Pasiteiravus A. Lydekos, ar tokiais atvejais, kaip teisingumo viceministrės, kuomet pranešimas skaitomas atostogų metu ir aiškinamas asmenine nuomone, pranešimai vis tik turėtų būti suderinti, jis nurodė atvejus, kai tai būtina.
„Jei tai yra visiškai privatus renginys, atostogų metu viceministrė pakviesta kalbėti, nekreipiant dėmesio į jos užimamas pareigas, tenorint išgirsti protingo žmogaus nuomonę, tokiu atveju galima pranešimo ir nederinti su ministre, tezių, kurios bus išsakytos.
Tačiau, kai tema konferencijoje yra tiesiogiai susijusi su ministerijos kuruojamomis sritimis, tai, be abejo, tokiais atvejais yra teisinga ir reikalinga suderinti tas idėjas, kurios bus išsakytos konferencijos metu“, – paaiškino A. Lydeka.
Davė 1 patarimą viceministrei
Etiketo žinovo pasiteiravus, ar jis galėtų pasidalinti savo patarimais, kurie pagelbėtų tiek viceministrei, tiek kitiems politikams apsisaugoti nuo panašių nemalonių situacijų, jis sutiko pasidalinti savo nuomone.
Pasak jo, politiko darbas yra atsakingas, tad asmuo neturėtų pamiršti to, kad kiekviename žingsnyje jis reprezentuoja tiek savo šalį, tiek pareigas.
„Mano esminis patarimas yra toks, kad visada, užimant svarbias, atsakingas valstybines pareigas, kur tu bebūtum, kokioje valstybėje, kokioje vietoje, kokiame renginyje, su kuo bebendrautum, turi neužmiršti, kad turi tam tikrus įsipareigojimus valstybei kaip oficialus asmuo.
Tavo visas elgesys, kalba, pasisakymai, net apranga turi atitinkamai atspindėti valstybę, išlaikyti toną, nes tu esi svarbus valstybės politikas, pareigūnas“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį jis.
Viceministrė kalbėjo apie religiją, santuoką ir gimstamumą
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad konferencijoje K. Zamarytė-Sakavičienė kalbėjo ir apie religijos įtaką gimstamumui. Viceministrė aiškino, kad daugelio tyrimų duomenys rodo, kaip didesnis religingumas yra susijęs su didesnėmis šeimomis.
„Tai nereiškia, kad valstybė turėtų „gaminti tikinčiuosius“ ar įsteigti valstybinę religiją. Tačiau tai atskleidžia svarbią tiesą: prasmės jausmas yra demografinės drąsos sąlyga“, – pranešime teigė ji.
„Kitaip tariant, kai vienoje svarstyklių pusėje – visas tavo gyvenimas, laikinos materialios paskatos negali nusverti į kitą pusę. Tai gali padaryti tik tai, ką myli labiau už save: Dievas, tavo sutuoktinis ir tavo vaikai“, – sakė politikė.
Be kita ko, viceministrė akcentavo ir šeimos sampratos klausimą. Anot jos, „santuoka neturėtų būti nuvertinama iki vienos iš alternatyvių bendro gyvenimo formų“.
„Mamos ir vaikai dažniausiai klesti tada, kai šalia yra įsipareigojęs vyras – kuris yra ir tėvas, ir sutuoktinis“, – kalbėjo viceministrė.
K. Zamarytė-Sakavičienė taip pat pažymėjo, kad „daugelyje Vakarų šalių, taip pat ir Lietuvoje, jaučiame spaudimą performuluoti šeimos sampratą, atsisakant lyčių skirtingumo“.
Teiginiai konferencijoje – asmeninė nuomonė
K. Zamarytė-Sakavičienė BNS teigė, kad į Madridą vyko atostogų metu, už kelionę mokėjo savo lėšomis, o konferencijoje išsakytos idėjos atspindėjo jos asmeninę nuomonę, kurią ji viešai reiškia jau daugelį metų.
„Kalbėjau savo asmeniniu vardu, ta prasme, gavau kvietimą kaip asmuo, nes mane žino turbūt čia toje tarptautinėje erdvėje kaip žmogų, kaip šešių vaikų mamą, kuri seniai komunikuoja šita tema demografijos. Tai tokį asmeninį kvietimą grynai gavau, kadangi man tai rūpi šita tema ir aš tiesiog nuosekliai apie ją kalbu“, – teigė viceministrė.
Paklausta, kodėl renginio programoje buvo nurodytos jos oficialios pareigos, politikė teigė, kad tai buvo organizatorių, o ne jos sprendimas.
„Jie (organizatoriai – BNS) patys jau nurodė, ką nurodė. Susirado internete ir surašė ten daugybę dalykų. Kai mane pristatė, aš net labai nustebau. Ten istoriškai papasakojo visas mano darbovietes, aš jiems negaliu jau nurodyti, kaip jie ten mane pristatys“, – aiškino ji.
Sinica: moralizavimo kalboje neįžvelgia
Partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkas Vytautas Sinica „Facebook“ rašė, kad viceministrei į konferenciją derėjo važiuoti Teisingumo ministerijos lėšomis. Anot politiko, jeigu partija patenka į koaliciją ir jai tenka ministerija, ministerija yra konkrečiai politikai formuoti ir atstovauti užsienyje.
„Mano supratimu, jeigu viceministrė atstovauja ministerijos pozicijai, ji turėtų tą poziciją būtent pristatyti kaip ministerijos ir atitinkamai ir visas kelionės organizavimas turėtų taip vykti.
Ar ji yra suderinusi tą poziciją su ministre Rita Tamašuniene? Šito aš formaliai nežinau, bet iš visumos mes tikrai žinome, kad Ritos Tamašuninės pozicija yra tokia pati kaip tame pranešime“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo parlamentaras V. Sinica.
„Viceministrė, atstovaudama pozicijai, kuriai taip pat atstovauja ministerija ir ministrė, neturėtų gėdytis ir teisintis tą daryti kaip pareigas einanti atstovė ir nesakyti, kad važiavo per atostogas ir mokėjo savo lėšomis“, – teigė V. Sinica.
V. Sinica teigia perskaitęs viceministrės kalbą ir moralizavimo joje neįžvelgiantis. Anot jo, diskusijose apie demografinę krizę reikia atskirti priekaištus konkretiems žmonėms ir visuomenės tendencijoms. Pasak parlamentaro, visuomenės reiškinių kritikavimas nereiškia konkrečių asmenų smerkimo.
„Šiandien mes turime akivaizdžią tendenciją, kurią ir minėjo Kristina Zamarytė – prasmės, noro turėti vaikų praradimą, savirealizacijos tikslų, karjeros iškėlimą aukščiau šeimos ir taip toliau.
Jeigu mes nedrįstame kritikuoti šitų reiškinių, mes galime pamiršti bet kokią demografijos politiką, nes niekada jokie pokyčiai negalės net įvykti“, – teigė Seimo narys.
Pasak parlamentaro, konservatyviausiuose, religingiausiuose visuomenės sluoksniuose vyrauja požiūris, kad niekas neturi teisės „moralizuoti ir kritikuoti konkretų asmenį dėl to, kiek jis turi vaikų ar jis jų turi.“ Pasak parlamentaro, suprantama, kad yra daugybė asmeniškų veiksnių, kurie lemia žmonių pasirinkimus. Visuomenės reiškiniai, anot V. Sinicos, „neturi veido“.
„Visuomenės reiškinys, kaip, pavyzdžiui, karjera mūsų kultūroje yra svarbesnė už vaikų turėjimą, tai yra reiškinys, kuris neturi veido ir asmens. Jeigu nekalbėsime, laikysime, kad tai nepolitkorektiška, kad kažkas tą prisitaikys asmeniškai sau, tada mes tiesiog būsime susirišę rankas“, – teigė parlamentaras.
„Tai yra apgailėtina“
Žmogaus teisių aktyvistas, portalo GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas sako, kad viceministrės teiginiai yra kontroversiški, nes vaikų negimdančios moterys kaltinamos savanaudiškumu, neigiama platesnė šeimos samprata.
„Tai yra apgailėtina. Žmogus vyksta į kitą šalį, nurodomos jo oficialios pareigos. Todėl skaitomas pranešimas suvokiamas ne kaip asmens, o kaip valstybės pozicija. Ar tokia pozicija buvo derinta su Užsienio reikalų ministerija? Ar teisingumo viceministrė pamiršo Konstituciją ir tai, kad Lietuva neturi nacionalinės religijos, o kiekvienas žmogus pats laisvas rinktis, ar nori kuo nors tikėti, ar ne“, – komentavo M. Norbutas.
Pasak jo, pasisakyme ji neigė Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kas yra laikoma šeima. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė šeimos samprata yra „neutrali lyties požiūriu“.
Savo ruožtu Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Laurynas Šedvydis teigė, jog sprendžiant tokias problemas, kaip motinystės krizė, vien moralizavimo neužtenka, būtina jas vertinti plačiau ir atsižvelgti į platesnį socialinį bei ekonominį kontekstą.
„Yra labai aiškus receptas, kaip išspręsti visas šitas krizes – ne moralizuoti, o valstybei prisiimti tiesiog materialinį rūpestį, vaikų auginimą perimant vis daugiau kaštų“, – BNS kalbėjo Seimo narys.
„Kas yra svarbu – atkreiptinas dėmesys, kad panašios kalbos yra labai populiarios tarp tų žmonių, kurie įsivaizduoja, kad visa demografinė krizė, kurią išgyvena jau visas pasaulis (...), kad tai esą kažkokia vertybinė problema“, – pridūrė jis.
„Kalbėti apie motinystę – sveikintina veikla“
Savo ruožtu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė viceministrės dalyvavimą tokioje konferencijoje sveikino ir teigė, jog nurodytos oficialios pareigos neturėtų žmonėms sukelti neaiškumų.
„Pristatant žmones visada pateikiamas ne tik vardas ir pavardė, bet ir išsamesnis dosjė. Kadangi ji eina teisingumo viceministrės pareigas, tas dosjė ir buvo pateiktas“, – BNS sakė ministrė.
„Mano vertinimu, kalbėti apie motinystę yra netgi sveikintina veikla. Mes visi dabar dedame dideles pastangas, kad demografiniai rodikliai Lietuvoje augtų, kad motinystę ir tėvystę puoselėtume kaip vertybę mūsų valstybėje ir rodytume tai jaunoms šeimoms kaip didelį gyvenimo siekį. Kiekvienas žmogus turi laisvą pasirinkimą“, – sakė ji.
Pasak R. Tamašunienės, ryšys tarp religijos ir didesnio gimstamumo yra svarbus argumentas diskusijose apie motinystės krizę.
„Ir Prezidentūroje, kuomet Prezidentas organizavo demografinių rodiklių aptarimą, tarptautinių organizacijų ir Lietuvos mokslininkų buvo akcentuota, kad religija bei religiniai įsitikinimai yra viena iš priemonių, kurią puoselėjant didėja gimstamumo rodikliai. Tai yra net tarptautinių organizacijų pabrėžiamas dėmuo, turintis įtakos demografijai“, – pabrėžė ji.
Vis tik paklausta, ar sutinka su visais viceministrės kalboje išsakytais teiginiais, ministrė teigė kalbos nemačiusi.
„Aš nežiūrėjau tos kalbos, tikrai nežinau viso jos turinio ir nesidomėjau taip išsamiai viceministrės laisvalaikiu“, – sakė R. Tamašunienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
