Vienas dažniausių atvejų, kai labiausiai praverčia gebėjimas suprasti kitų kūno kalbą, juo labiau mokėti tinkamai panaudoti savąją, – staiga susižavėjus ar susidomėjus kitu žmogumi. Turime visą nežodinio, nesąmoningo bendravimo biblioteką, kuria nejučiomis pasinaudojame, kai pasąmonę apima tokia būsena.
Galbūt dabar kaltai žvilgčiojate per petį ir mąstote: „Juk jau turiu vaikiną“ arba „Neturėčiau viso to skaityti, esu laimingai vedęs.“ Nesvarbu, kokia jūsų šeiminė padėtis. Žmonės – socialūs gyvūnai. Kad gerai jaustųsi, jiems svarbu sulaukti kitų bandos narių pripažinimo ir galėti patiems pripažinti kitus. Kaip ir jausmai, tai svarbus mechanizmas, padedantis veikti socialiniam aparatui ir skatinantis manyti, kad gyventi gera.
Troškimas būti pripažintam gali būti visai nežymus ir nekaltas. Flirtas, savaime suprantama, gali „nuvesti“ prie dauginimosi ir rūšies išlikimo, bet iš pradžių jis – tik kryptinga santykių forma. Tam tikra pripažinimo forma.
Mokėti flirtuoti – naudinga
Manau, kad verta „susigrąžinti“ flirtą, ypač toms poroms, kurias saisto nuolatiniai santykiai. Flirtu galima šiek tiek pagyvinti ne tik tarpusavio ryšius, bet ir kasdienį gyvenimą. Be to, net jei nenorite flirtuoti su kuo nors kitu, išskyrus savo partnerį ar partnerę, pasitikėjimą sustiprins žinojimas, kaip atkreipti kito žmogaus dėmesį.
Jei esate vienišas, kyla galybė klausimų: „Kaip parodyti susidomėjimą, kad nebūtų pernelyg akivaizdu?“, „Kai tas žavus žmogus prieina ir pakalbina, kaip išlaikyti jo dėmesį, kad šis nedingtų iš akiračio?“, „Kaip pasakyti „ne“?“
Yra flirto meno kursų, kuriuose mokoma glostyti žvilgsniu ar viliojančiai lyžtelėti sau lūpas, bet kalbu ne visai
apie tai. Kalbėsime apie nesąmoningą flirtą.
Santykis ir akių kontaktas
Įsivaizduokite, kad esate viešoje vietoje, kurioje be jūsų yra daugybė žmonių. Galbūt tai kalėdinis darbovietės vakarėlis, filmo premjera ar vestuvės. Be abejo, galite mintyse nupiešti traukinių stotį, vaikų darželį ar darbo valgyklą – bet kokią, jums įprastą vietą.
Įsivaizduokite, kad esate ten ir kalbatės su keliais pažįstamais. Staiga už poros metrų pastebite žmogų ir nesąmoningai susimąstote, kad jis žavus. Pirma, ką darote, per atstumą užmezgate su juo ryšį. Pasirūpinate, kad jam būtumėte „atviras“, pašalinate visas kliūtis, pavyzdžiu, stiklinę, dviratininko šalmą ar kitus daiktus, kurie trukdo jį aiškiai matyti. Pasąmonė pasirūpins viskuo už jus. Tiesa, galbūt sąmoningai to žmogaus dar nepastebėjote, bet jau pradėjote bendrauti – nesvarbu, pažįstate jį ar ne.
Nudelbtas žvilgsnis
Kitas žingsnis – pradėti žvilgčioti į jį ar ją ir taip parodyti susidomėjimą. Mechaniškai žiūrėsite į žmogų tol, kol jis pažvelgs į jus. Tada išlaikysite akių kontaktą akimirkai ar dviem ir vėl nukreipsite žvilgsnį į šalį.
Galvos nejudinsite, ji vis dar atgręžta į pažįstamąjį, su kuriuo bendraujate, – judės tik akys. Tokiu atveju moterys griebiasi triuškinamo ginklo, kuriuo vyrai, deja, negali pasinaudoti. Kai įsitikina, kad užmezgė akių kontaktą, prieš nukreipdamos žvilgsnį, trumpam nudelbia akis žemyn. Tai štai kas vadinama žvilgčiojimu vogčiomis.
Nudelbtas žvilgsnis – kvietimas. Tai nuolankumo ženklas, reiškiantis: „Aš nekeliu pavojaus“ ar net: „Aš galiu ir noriu būti užkariauta.“ Deja, nesąmoningas moters flirtas dažnai parodo jos nuolankumą vyrui. Žiūrint modernaus žmogaus akimis, tai neatrodo nei politiškai korektiška, nei itin skoninga, bet būtent taip viskas veikia. Mums, žmonėms, tai
būdinga nuo neatmenamų laikų. Be to, ne mes vieni tokie. Gyvūnijos pasaulyje poravimosi ritualuose patelės nusižemina, žmogiškasis poravimosi šokis – ne išimtis. Kitaip vyrai, ko gero, nė nedrįstų prisiartinti.
Pasipuikavimas „plunksnomis“
Grįžkime į vietą, kurioje esate. Dabar jau (nesąmoningai) nusprendėte, kad dėmesio objektas jus pastebėjo, todėl išskleidžiate „plunksnas“ (tarsi povas). Ar bent griebiatės atitinkamų žmogiškų veiksmų – imate prieš jį gražintis. Pasitaisote drabužius, plaukus ir papuošalus. Laikysena įsitempia, nugara tiesi. Jeigu jūs – vyras, taip pabrėžiate savo (teoriškai) raumeningą krūtinę, kad parodytumėte, koks gaujos vadas esate. Jei esate moteris, taip pat parodote kuo daugiau savo žavesio. Trumpai tariant, nesvarbu, kas esate, – parodote, ką galite pasiūlyti.
Gestas delnais
Kalbant apie moteriškus nuolankumo ženklus, plaukų ar auskarų pasitaisymas – dvejopas ginklas. Kaip ir kiti gyvūnai, kurie atidengia pažeidžiamiausią vietą, kai nori parodyti esą nugalėti, moterys apnuogina jautriausią vietą – riešus.
Jos atveria delnus ir parodo, kad nelaiko akmenų ar kitokių ginklų, kuriais galėtų tvoti į galvą per daug prisiartinusiam vyriškiui. Tuščio delno parodymas – senas primityvus gestas, reiškiantis draugiškumą. Susitaikyti panorusios šimpanzės daro tą patį, kai nori pasakyti, kad jau užtenka kautis. Nors žmonės – nebe beždžionės, jų pasąmonė vis dar užfiksuoja gesto reikšmę. Tačiau žmonių pasaulyje yra įvairių šio gesto variantų: pirminė sveikinantis ištiestos rankos reikšmė – parodyti, kad nelaiko ištraukto kardo.
Iššūkis
Tada prasideda stebėjimo procesas. Susidomėjimą moterys parodo tiriamai žiūrėdamos į pasirinktą žmogų, t. y. kiek prisimerkdamos ir pakreipdamos galvą. Jos stebi. Tuomet vyrų arsenalas ištuštėja: jei nieko nevyksta, jie turi priimti sąmoningą sprendimą – prieiti ir užkalbinti moterį, kurią nesąmoningai pastebėjo.
Moterys gali griebtis dar vieno ginklo. Jis tiek pat triuškinamai paprastas, kiek mirtinas. Palenkusi galvą ji žvelgia tiriančiu žvilgsniu, po to prisimerkia ir pakreipia galvą. Tada telieka uždėti vieną ranką ant klubo ir jį šiek tiek kilstelėti. Viskas!
Tuo metu moteris ne nusižemina, o meta iššūkį. Tokia poza sako: „Tu man įdomus, bet ar pakankamai drąsus, kad prieitum?“ Tiesmukiau nebūna. Nepamirškite, kad toks elgesys – nesąmoningas. Taigi gali būti, kad nesuvoksite, ką darote, o tas žavus asmuo staiga atsidurs prieš jus, nes nori pabendrauti. Jūs nė nenutuoksite, kaip tai nutiko.
Labai tikėtina, kad sulauksite klausimo, ar nesate pažįstami, nes labai jam kažką primenate. Įsivaizduojate, ką jam primenate? Taigi jį patį, nes jau kurį laiką sekėte jo kūno kalba! Jau aptarėme flirtuojant palaikomą akių kontaktą, nudelbtą žvilgsnį, pasipuikavimą „plunksnomis“, delnų gestą ir moters teikiamus iššūkius. Toliau pasigilinsime į padėties įtaką žmogaus pasitikėjimui ir susidomėjimui, keletą subtilesnių flirto technikų, geidulingų ženklų ir kaip viską užbaigti, kai susidomėjimas atslūgsta.
Straipsnis paremtas Henriko Feksuso knyga „Minčių skaitymo menas“, kurią Lietuvoje išleido „Alma Littera“ leidykla.
Vitalija Čižauskaitė
