Buktos miške buvo aptikti ne uogos ar grybai, o gleivūnai, kuriuos kai kurie laiko grybais ar augalais, bet iš tiesų tai – nė vienas iš šių variantų.
Parodė išskirtinį miško gyventoją – gleivūną
Socialiniame tinkle „Facebook“ naujienų portalas MarijampolePlius.lt pasidalijo įrašu apie retai pastebimus miško gyventojus – gleivūnus. Kviečiame su jais susipažinti iš arčiau.
„Susipažinkite su retai pastebimais, tačiau įspūdingais Buktos miško gyventojais – gleivūnais. Marijampolietė, gamtos fotografė Aušra Žilinskienė į mišką dažniausiai leidžiasi ne grybų ar uogų rinkti, o fotografuoti.
Šį kartą ji mums atskleidžia mistišką Buktos miško gleivūnų pasaulį. Ilgą laiką mikologai gleivūnus priskyrė grybams, tačiau dabar šios teorijos jau atsisakė.
Gleivūnai yra pirmuonys, vienaląsčiai organizmai, primenantys amebas. Įprastai gleivūnai būna vos pastebimi – degtuko galvutės dydžio, tačiau būna ir kiek didesnių. Gleivūnai, kurie iš tiesų yra lipnūs, prisideda prie dirvožemio formavimo, jais minta įvairūs organizmai“, – buvo rašoma įraše.
Gleivūnai – kas tai?
Anksčiau apie gleivūnus naujienų portalui tv3.lt yra pasakojęs gamtininkas Deividas Makavičius. Jis pasakojo, kad šie organizmai nėra grybai, jie skiriasi savo sandara, spalva ir forma.
Pasak jo, atsivertus senąsias knygas apie grybus būtų galima rasti senąją informaciją, kad šis darinys priklauso grybams, tačiau taip dabar jau nebėra.
Jis pridėjo, kad gleivainių Lietuvoje šiuo metu yra skaičiuojama apie 180 skirtingų rūšių. Jie skiriasi savo forma bei spalva.
Specialisto pasiteiravus, ar gleivūnai teikia naudos žmogui, jis pripažino, kad ne. Anot jo, šis darinys yra skirtas juo pasigrožėti, tačiau valgyti ar kitaip jo apdoroti nėra patariama.
„Jie maistui nėra vartojami, jais reikėtų tik pasigrožėti, kad jie unikalus mikroorganizmas, pastebėti, kaip jie keičia spalvą“, – sakė jis.
Dar viena įdomybė, kurią atskleidė gamtininkas, yra ta, kad gleivūnai gali pakeisti savo buvimo vietą. Pasak jo, šis darinys gali pajudėti. Žinoma, pašnekovas pridėjo, kad šie judėjimo atstumai nėra dideli.
„Tie rutuliukai netgi gali pajudėti. Aišku, mes to judėjimo gal nelabai pastebėsime, bet gleivainiai gali kažkiek pakeisti savo buvimo vietą.
Jie minta grybų sporomis, bakterijomis, tad šiek tiek savo buvimo vietą gali pakeisti“, – pasakojo jis.
Gamtininkas pridūrė, kad tokie įdomūs radiniai skatina žmones domėtis gamta, o taip pat pamatyti, kad įvairių įdomybių yra ne tik egzotiniuose kraštuose, bet ir čia pat – Lietuvoje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
