Lietuva sparčiai vejasi kaimynes šalis pagal įrengtų golfo aikštynų skaičių, tačiau negali pasigirti priviliojantys daug žaidėjų. Daugelis užsienio verslininkų bei sportininkų nustemba sužinoję, kad Lietuvoje jau veikia net keletas aukštos klasės golfo aikštynų.
Golfo žaidimas, pasaulyje turintis gilias tradicijas, šiandien yra neatsiejamas nuo verslo. Įmonės investuoja didžiulius pinigus į darbuotojų mokymus, kadangi, kaip pripažįsta patys verslininkai, būtent golfo lauke vyksta tikras verslas. Žaidžiant golfą vyksta derybos, pasirašomos svarbios sutartys.
Ūkio ministerijos duomenimis, Baltijos šalyse golfo infrastruktūra, o tuo pačiu ir golfo žaidėjų bendruomenė, klubai tik pradeda formuotis.
Labiausiai iš trijų Baltijos šalių golfo infrastruktūros plėtros srityje yra pažengusi Estija.
Golfo raida ir plėtra Baltijos šalyse labai tampriai susijusi golfo turizmu ir sunkiai įsivaizduojama be jo. Tai patvirtina ir jau aktyviai ir labai sėkmingai veikiančių Estijos ir Latvijos golfo klubų patyrimas.
Golfo turistų srautai, pirmiausiai iš Švedijos, Suomijos, kitų Skandinavijos šalių, užtikrina reikiamas finansines pajamas golfo klubams, o tuo pačiu ir galimybes plėtoti veiklą. Potencialūs Skandinavijos golfo turistų srautai garantuotų Baltijos šalių golfo klubams ateitį ir išlikimą, bent pradiniame etape.
Trūksta žaidėjų
Pasak Lietuvos golfo čempiono Rolando Gaidžio, pernai, kai buvo atidarytas 18 duobučių Europos centro aikštynas, Lietuva pasivijo Latviją, o kitais metais susilygins ir su Estija, nes mūsų šalyje bus atidaryti dar 2-3 laukai.
„Lietuvos golfo klubams didžiausias galvos skausmas - surinkti žaidėjus. Estija jau turi tam tikrą skaičių šio sporto mėgėjų, o be to, pas juos golfo klubai laikosi iš atvykstančių suomių. Latvijos golfo laukus taip pat užpildo Suomijos ir Skandinavijos šalių golfo turistai, nes Rygoje yra labai geras aerouostas, per kurį pritraukiama daug turistų. Latvijoje taip pat gerai išvystytas vaikų golfo sportas. Vienas jų aikštynas yra visai šalia miesto ir jame vaikai gali golfo mokytis nemokamai. Auginti naujos kartos golfo žaidėjus labai suinteresuoti patys klubai ir jie ieško rėmėjų arba savo lėšomis stengiasi mokyti vaikus“, - pasakojo pirmosios lietuviškos golfo svetainės įkūrėjas.
R.Gaidžio nuomone, golfo klubams būtina kooperuotis ir išvystyti bendrą strategiją, kuri padėtų pritraukti Švedijos, Anglijos, Suomijos bei kitų šalių golfo turistus.
Pašnekovo nuomone, klubai taip pat turėtų rūpintis žaidėjų paieška, o Lietuvos klubams reiktų turėti po 500 žaidėjų.
„Pagal pasaulio statistiką, kone kas antras škotas ir britas žaidžia golfą. O juk į Lietuvą atvyksta daug jų futbolininkų su visu komandos personalu. Jei būtų iš anksto informuoti, kad Lietuvoje yra keli golfo laukai, atvykę sportininkai tikrai susidarytų kitokį tvarkaraštį ir mielai pažaistų viename ar kitame aikštyne. Golfo mėgėjai yra įvardijami kaip keliaujantys turistai - jie keliauja per golfo aikštynus. Ne kartą teko išgirsti, kaip svečiai iš užsienio nustebdavo sužinoję apie galimybę pažaisti golfą net keliuose mūsų šalies klubuose. Tai reiškia, kad informacija apie Lietuvoje esančius golfo laukus nepasiekia tikslinės grupės“, - dėstė jis.
Pašnekovo nuomone, valstybė taip pat turėtų susirūpinti ir investuoti lėšas į golfo turistų pritraukimą. „Paprastas turistas nuvažiavęs į kitą šalį pinigus išleidžia tik aplankydamas tam tikras vietoves, o golfo turistas iš ryto aplanko golfo aikštynus, o vėliau apžiūri aplinkines vietoves. Išeina, kad jis palieka dvigubai daugiau pinigų nei paprastas turistas“, - sakė R.Gaidys.
Skaičiai
Baltijos šalyse golfo paslaugų kainos panašios. Vidutiniškai, už 18 duobučių žaidimą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje kaina svyruoja apie 50 eurų už 5 valandų žaidimą.
Jei žaidėjas neturi savo žaidimo įrankių ar nenori jų vežiotis su savimi po kitas šalis ir mokėti už papildomą bagažą, reikia papildomai nuomotis ir golfo žaidimo įrankius.
Viešbučio „La Meridien“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovo Viačeslavo Palkevičiaus teigimu, brangiausiai atsieina pirmas golfo žaidimas, neturintiems vadinamosios žalios kortos, be to, privaloma speciali apranga, reikalingos žaidimo priemonės: golfo lazdos, kamuoliukai, krepšys lazdoms ir kt.
Skandinavijos šalyse golfo žaidimo kainos svyruoja nuo 20 iki 100 eurų. Paprastai brangesni klubai orientuoti į verslo publiką.
Norėdamas tapti golfo klubo nariu, žaidėjas privalo sumokėti vienkartinį nario mokestį, kuris galioja iki gyvos galvos. Taip pat yra nustatytas kasmetinis nario mokestis, kurį galima mokėti visą iš karto arba po mažesnę sumą kiekvieną mėnesį.
Kitąmet bus atidarytas dar vienas aukštos klasės golfo aikštynas netoli Vilniaus, kuris bus vienas brangiausių klubų Lietuvoje. Pirmiesiems 20 šio klubo narių individualus nario mokestis kainuos nuo 8 tūkst. eurų, metinis mokestis, sieks apie 600 eurų. Šeimyninis nario mokestis - 12 tūkst. eurų ir 1 tūkst. eurų metinis mokestis. Korporatyvinis narystės mokestis, skirtas įmonėms, kainuos nuo 16 tūkst. 2 žmonėms ir 30 tūkst. eurų - 4 žmonėms.
Investicijos - į aikštynus ir jaunimą
Viešbučių tinklo UAB „Villon“ prezidentas Benjaminas Brahmsas tikino, kad Lietuvos kraštovaizdis bei klimatinės sąlygos idealiai tinka kurti golfo aikštynams, nes leidžia praktiškai nekeičiant paviršiaus paruošti jį žaidimui. „Atvykę užsieniečiai verslininkai stebisi, kodėl šalyje su tokiu kraštovaizdžiu taip menkai investuojama į golfo turizmą. Golfo sportas galėtų duoti didžiulį pelną Lietuvos turizmo ir regioninei plėtrai. Seniai yra žinoma, kad golfo turistai išleidžia kone per pusę kartų daugiau pinigų negu kiti turistai. Verslo turistai savo maršrutus ir kelionės trukmę planuoja pagal galimybę su verslo partneriais bendrauti žaidžiant golfą“,- kalbėjo B.Brahmsas.
Nepaisant palankaus Lietuvos kraštovaizdžio, golfo aikštynų įrengimas reikalauja didelių investicijų. UAB „Villon“ neslepia, kad į vieno golfo aikštyno įrengimą investuoja 50 mln. litų. Aikštyno plotas siekia apie 105 hektarus. Bendrą golfo kompleksą sudaro 18 duobučių profesionalaus golfo aikštynas, 20 vietų smūgiavimo aikštelė, trumpo žaidimo ir ridenimo aikštelės, klubo namai, golfo prekių parduotuvės ir golfo akademija su privačiomis treniruočių salėmis, naujausia technika bei „PGA consulting“ specialistais.
Įrengiant golfo aikštelę darbo užteko 80 žmonių iš Švedijos, Anglijos ir JAV. Dabartinis golfo aikštyno vadovas ir pagrindinis mokytojas - Johanes Vienings, pietų afrikietis, profesionalus golfo žaidėjas.
Rūpintis profesionalų parengimu kol kas tenka patiems aikštynų savininkams. Šiuo metu vyksta bendrovės „Villon“ derybos su VPU dėl galimybės rengti kvalifikuotus golfo žaidimo specialistus.
Patys aikštynų savininkai pasirengę investuoti į ateitį ir užsiauginti jaunąją kartą. „Turime golfo akademiją, į kurią nuo kitų metų bus priimami moksleiviai ir studentai.
Studentai, vadinami kadetais, turės galimybę pas mus ir mokytis, ir dirbti. Tai senas golfo paprotys - studentai tampa profesionalių žaidėjų asistentais, tad jie turi galimybę nemokamai treniruosis su profesionaliais mokytojais“, - pasakojo V.Palkevičius.
Be to, viliodama klientus bendrovė planuoja papildomai 300 mln. eurų įdėti į naują infrastruktūrą aplink viešbutį, kurią sudarys SPA centras, apie 550 apartamentų, krepšinio, teniso aikštelės ir t.t. Žinant, kad visame pasaulyje, gyvenamieji namai prie golfo aikštyno yra vieni brangiausių, ne išimtis bus ir Lietuvoje - įsikurti golfo laukų pašonėje įstengs tik labai aukštas pajamas turintys verslininkai.
Eglė KAPOČIŪTĖ
