Iš paskaitų Vilniaus universitete keliauja pirmakursė lituanistikos studentė Silvija. Kremtant mokslus, kaip sako mergina, netrūksta streso. Dar mokykloje, laikant brandos egzaminus, įtampa kone per kraštus liejosi.
„Mane pykino šiek tiek. Stengiausi sau kartoti tokią kaip mantrą, kad aš padariau viską, ką galėjau padaryti, ir dabar tiesiog reikia finišuoti, ir jau kaip bus, taip bus“, – pasakoja Silvija.
Prieš egzaminus ar kitus svarbesnius įvykius „viduriai vartosi“ ir vyresnių kursų studentams, net magistrantams.
„Bandau išeiti pasivaikščioti. Bet dažnai galvą man labai skauda. Būna, kad pykina irgi nuo streso“, – sako studentė Bernadeta.
Psichiatrijos specialistai paaiškina, kodėl į mintis reaguoja skrandis.
„Mes visą laiką patiriame visą eilę reakcijų. Jaudiniesi, pradeda džiūti burna, lyg kartais trūksta oro, širdis pradeda dažniau plakti, prakaitavimas, įvairios reakcijos. Vienam žmogui tai mažiau išreikšta, kitam daugiau“, – sako Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė.
Medikai sako, kad kasdien jaučiančių vienokius ar kitokius emocijų sukeltus procesus pilve – daugėja. Santaros klinikų Vaikų ligoninėje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras Vaidotas Urbonas pastebi, kad pastaraisiais metais pilvo skausmais skundžiasi kone kas penktas vaikas. Dažniausiai iki dvylikos metų.
„O viskas praktiškai pilve, gimęs vaikas rėkia, šaukia, kad jam pilvo kažkokios problemos. Nenori valgyti – sako pilvą skauda, nenori eiti į mokyklą – sako pilvą skauda. Ir didžiausia problema, kai ateina pas mane pasakyti, ar jam išvis kažkas skauda, ar jis tik įsivaizduoja, kad jam skauda“, – teigia vaikų gastroenterologas V. Urbonas.
Žarnyno simptomus malšina teisinga mityba
Gydytojai sako, kad sąsajos tarp psichikos ir pilvo ligų – labai tamprios, ligos persipina. Tad ir psichiatrai, ir gastroentereologai renkasi į vieną būrį dalytis patirtimi ir ieškoti išeičių, kaip pagelbėti pacientams.
„Mes ir galvojam, kad per žarnyną galima paveikti ir endokrininę sistemą, širdies sistemą, plaučius ir daugybę kitų organų“, – sako V. Urbonas.
Dietologai sako, kad žarnyne juntamus simptomus žmonės turėtų malšinti ir teisinga mityba.
Maistas labai svarbu. Dėl keleto dalykų. Maistinės medžiagos mums, mūsų organizmui, maistinės medžiagos mūsų žarnyno bakterijoms. Mikrobijotai. Ir trečias dalykas, sutikit, valgymas tikrai malonumas.
„Jeigu ta dieta yra parinkta, na, sakykim, ne dieta, o racionas yra parinktas konkrečiam žmogui, jis tikrai suveiks. Visa bėda šitoje situacijoje, kad reikia kantrybės. Maistas labai svarbu dėl keleto dalykų: maistinės medžiagos mums, mūsų organizmui, maistinės medžiagos mūsų žarnyno bakterijoms, mikrobijotai. Ir trečias dalykas, sutikit, valgymas tikrai yra malonumas“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Vadinamasis testinis racionas turėtų tęstis 4–6 savaites. Per tiek laiko organizmas pripranta prie naujo mitybos būdo.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
