jog lėtinėmis (o gal ir kitomis?), ypač sunkios formos ligomis sergantieji negali žinoti, kada kaip jausis, ar apskritai galės iškelti koją iš namų, ir kaip ilgai tai tęsis. Ypač po ministro jam paskirto generinio „vaisto" (kad ir trumpai, vos mėnesį naudoto), ar po skiepų. Ir jau nežinia, ar beatsigaus. Todėl jam jokios paslaugos taps neprieinamos, nes tik retai gali ateiti laiku, kuriam registravosi? Gal yra tam sprendimas? Pvz., žmogui reikia operuoti kataraktą. Ką jam daryti, jei šalutiniai generinio ar skiepo poveikiai jo kūno būklę pavertė neprognozuojama?

SAM neatlieka savo misijos,neinformuoja gyventojų kaip mažinti eiles pas gydytojus per nac .TV ir Radijo valandėles. Pensininkų dauguma nemoka naudotis kompjuteriu ,neįperka interneto , net neturi mobilaus veikiančio telefono,o jie sudaro ligonių daugumą.