Keliaujant verta su savimi pasiimti muzikos grotuvą – muzika gali padėti pasislėpti nuo pilnutėlio autobuso keleivių, ilgos bemiegės nakties ar miesto šurmulio.
Muzika gali padėti pajausti kitų keliautojų dvasią – skirtingų tautų atstovai gali nesuprasti vienas kito kalbos, bet ritmą jaučia visi. Be to, ji įkvepia keliauti – per kelias minutes, kiek trunka viena daina, gali kilti nesuvaldomas noras susikrauti kuprinę ir iškeliauti ar bent jau paklaidžioti gimtojo miesto gatvėmis.
„Bravenewtraveller.com“ pateikia sąrašą dainų keliautojams: apie vietas, apie keliavimo džiaugsmą bei nuovargį. Klausykitės įdėmiai – nežinia, kur gali nuvesti muzika.
1. „Carolina in My Mind“ („Karolina mano mintyse“), Jamesas Tayloras.
Kuris iš mūsų nemato saulėtekių ir mėnulio šviesos, kai skamba ši jau klasika tapusi melodija? Kaip sakė Jamesas Tayloras, namų šauksmą ir ilgesį galima jausti, net ir neturint namų.
2. „Marrakesh Express“ („Marakešo ekspresas“), „Crosby, Stills, and Nash“
Turtingas dainos pasaulis – ryškios spalvos bei hipnotizuojančios kobros atgaiviną šį Maroko miestą. „Aš taupiau pinigus tik tam, kad pasiimčiau tave čia...“ – ar galite atsispirti šiam kvietimui?
3. „Afrika“, Toto
Argi įmanoma išjungti – tai jau klasika. „Paskubėk, tai tavęs laukia...“
Keistas ir gluminantis– tai tik keli iš epitetų, tinkančių šiam miestui. Jei buvai ten – tikrai rasi jų daugiau. Jei ne – galbūt laikas pamatyti?..
5. „Graceland“, Paulas Simonas
Iš pirmo žvilgsnio – tai daina apie Memfį, tačiau greičiausiai kiekvienas iš mūsų turi savo Gracelandą – vietą, kur keliauti traukia visiškai nepaaiškinamos priežastys ir viltis, jog ten būsime šiltai sutikti.
6. „We Danced Anyway“ („Mes vis tiek šokome“), Deana Carter
Visų gyvenimo istorijose yra „mažas nežinomas miestelis“, kuriame šokta, juoktasi ir mylėta kiekviena diena. Į tokias vietas grįžtama vėl ir vėl. Bent jau mintimis.
7. „Where the Streets Have No Name“ („Ten, kur gatvės neturi vardų“), U2
Tai miestas, kurio nėra jokiame turistams skirtame gide, miestas, kurį atrandi atsitiktinai išlipęs ne toje stotelėje ar išgirdęs apie jį iš žmogaus, su kuriuo dalinaisi hostelio kambarį. Tai restoranas be iškabos, tamsiame skersgatvyje pasislėpę svečių namai ar paplūdimys, kurio niekada neberasi. Bet tikrai prisiminsi.
