Turbūt ne vienas žino, kad Lietuvoje galima aptikti ne vieną išpuoselėtą ir išmylėtą sodybą, o lietuviai pasižymi tikrai puikiais sodininkystės gebėjimais. A. Bačiulienės sodyba – vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių šį teiginį.
Jau daugiau nei 20 metų savo sodą puoselėjanti sodininkė atskleidė, kaip pavyko sukurti šį grožį ir pasidalijo auksiniu estetiškos aplinkos kūrimo patarimu su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Sodybą kūrė po lopinėlį
Pirmiausia Alma trumpai papasakojo apie tai, kaip sodyba atsidūrė jos rankose. Pašnekovė atskleidė, kad anksčiau ji priklausė jos tėvams, o vėliau joje gyventi pradėjo jos sukurta šeima.
Pirmasis žmogus, kuris pradėjo kurti sodą, buvo Almos mama. Kaip pati pašnekovė atskleidė, pirmosios rožės kieme nebūtų atsiradusios be jos.
„Žinokite, aš pati jau esu metuose, tad sodą pradėjau kurti nuo visai mažų lopinėlių dar labai labai seniai.
Mes pamažu plėtėmės, plėtėmės ir plėtėmės, o dabar panašu, kad pas mus yra apsodinta jau netoli hektaro ploto.
Žinoma, supraskite mane teisingai, tai ne krūmas prie krūmo, bet daugmaž tokiame plote yra padarytas išdėstymas“, – pasakojo ji.
Pasiteiravus, kada buvo pradėtas kurti sodas, Alma pasakojo, kad vos tik Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Pasak jos, iki to laiko mažai kam gėlynai buvo įdomūs.
Vis tik moteris atskleidė, kad tikrąja sodo aplinkos kūrimo pradžia ji laiko maždaug 2007-uosius, kuomet jų sodyboje prasidėjo platesnio masto augalų sodinimas.
Sode mėgsta eksperimentuoti
Pašnekovė kalbėjo, kad jos sodas – tai tarsi skirtingų augalų karalystė, kurių kiekviena turi savitą istoriją.
Alma tikino, kad ją visuomet žavėjo tokie augalai, kurie būdavo įdomesni nei kiti, kurių dauguma dar nebūdavo matę, tad visuomet drąsiai juos įsigydavo ir mėgindavo pasisodinti pas save.
„Iš tiesų visada ką įdomesnio gaudavau, kiek nuvykdavau į muges, ką pasėdavau, tas ir būdavo. Mano akį traukdavo tai, kas įdomu, nematyta, tad tą pas save ir pasisodindavau.
Paskui būdavo visokių perkėlinėjimų, persodinimų... Dėl to savo sodo tikrai negalėčiau palyginti su dizainerės darbu, tačiau visa tai dariau taip, kaip pati įsivaizdavau ir kaip man buvo gražu“, – šyptelėjo sodininkė.
Ji atskleidė, kad sodas taip pat toks artimas ir mielas širdžiai, nes visus šiuos metus prie jo plušėjo ne ji viena.
Alma pasakojo, kad tiek renkant, tiek sodinant, tiek besirūpinant augalais, ji visuomet turėjo savo mylimą komandą – vyrą ir dukrą.
„Esu laiminga, nes čia visos mūsų šeimos kūryba. Viena būčiau nieko nepasidariusi, man padėjo vyras ir dukra“, – namiškių indėlį išryškino ji.
Sodą prižiūri kasdien
Turbūt ne vienam smalsu, kiek laiko ir pastangų reikia įdėti, siekiant rytinės kavos puodelį išgerti tokioje savo susikurtoje aplinkoje.
Biržietė Alma neslepia – laiko sodo priežiūra tikrai kainuoja, tačiau kai darai tai, ką myli, pradedi jo nebeskaičiuoti.
„Skiriu savo laiką nuo ryto iki vakaro, kai jau ateina pavasaris. Iš tiesų, tai čia eini ir eini, nes želia žolė, ją reikia pjauti, reikia pasirūpinti augalais.
Žinoma, mes pailsime, nes dabar jau tiek nebepajėgtume apeiti, kiek anksčiau. Iš tiesų, yra taip, kad vieną kampelį nuravi, o per tą laiką kitas apželia – tada vėl eini.
Bet man labai patinka, čia mano gyvenimas. Nėra taip, kad auginčiau tik jurginus, turiu visko labai daug, visokių veislių ir mėgaujuosi tuo“, – šyptelėjo Alma.
Sodininkė prisipažino, kad taip pat sode kartais susiduria ir su nemaloniais aspektais, pavyzdžiui, kenkėjais. Ji pasakojo, kad niekas nėra apsaugotas nuo jų.
Tiesa, Alma pridėjo, jog per tiek metų jau yra nemažai besidomėjusi kenkėjų naikinimu, tad dabar jau žino, kokių priemonių tokiais atvejais reikia imtis.
„Kartais tenka pakovoti ir su kenkėjais. Aš specialiai skaitau tam literatūrą, esu skirtingose grupėse, kur klausiu patarimų, o ir pati jau kai ką žinau, nebe pirmoje sodininkystės klasėje (juokiasi).
Būna kartais, kad neužmatai, kokias rožes nugraužia, bet daugmaž pavyksta pasirūpinti visais augalais“, – paaiškino ji.
Davė auksinį patarimą sodininkams
Sodininkės pasiteiravus, ar galėtų pasidalinti savo patarimu, kuriuo vadovaujasi kurdama aplinką, su visais, Alma išryškino vieną svarbią taisyklę.
Pasak jos, svarbu atminti, kad normalu, jeigu iš pirmo karto svajonių sodo susikurti nepavyksta. Vis tik ji ragino bandyti ir sodinti, nes tik taip galima išmokti šio to naujo.
„Nebijokite sodinti, nebijokite ir persodinti. Aš juk ėjau tuo pačiu keliu – bandžiau, persodinėjau.
Taip pat niekada neklausiau kitų patarimų, kurie klausė, ką aš čia sodinu. Čia juk mano sodas, mano rojus, aš jame darau tai, kas man patinka ir tai patarčiau daryti ir visiems“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį Alma.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
