Pareigūnai paskelbė, kad vyras šeštadienį, apie 13.35-13.45 val. Klaipėdoje, Audros gatvėje, paplūdimyje, Baltijos jūroje paniro po vandeniu ir pradingo, dėl to svarbu prisiminti, kokie pavojai, apie kuriuos nesusimąsto poilsiautojai, slypi Baltijos jūroje.
Baltijos jūroje – atgalinių srovių grėsmė
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ buvo dalintasi įspėjimu su poilsiautojais apie atgalinių srovių grėsmę. Jie patarė, kaip reikėtų elgtis susidūrus su atgaline srove.
„PRIMENAME
Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą, atgalinė srovė. Pakliuvę į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta.
Patarimas toks: jei pakliuvot į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas pastebėjęs jus ištrauks.
Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą ir arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė. Nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikyti ant vandens ir plaukti palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksit iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus.
Tad pagrindinis patarimas – nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats kaip upėje prieš srovę plaukti. Bet jūroje jūs tik eikvosite energiją“, – buvo rašoma įraše.
Kaip atpažinti pavojingą srovę?
Taip pat anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai dr. Laurynas Jukna ir dr. Rasa Janušaitė buvo ėmęsi išsamios šio reiškinio analizės, siekdami geriau suprasti protrūkio srovių susidarymo mechanizmus bei jų elgseną Lietuvos pajūryje ir taip padėti užtikrinti saugesnį poilsį prie jūros, rašoma pranešime spaudai.
Tąkart jie pasakojo, kad vizualiai atskirti potencialiai rizikingas vietas, kur tuo metu yra susidariusios protrūkio srovės, gana nesudėtinga.
Pirmiausia, venkite įlankų, kuriose dažniausiai susidaro protrūkio srovės. Norint saugiai maudytis, geriau rinktis paplūdimio vietas su į kranto pusę išsikišusiomis seklumomis, vadinamomis sėklių ragais ar kyšuliais, ir vengti jas skiriančių gilesnių įlankų, kurias gelbėtojai įprastai vadina duobėmis. Ties šiais kyšuliais visada bus seklu, o protrūkio srovių nebus.
Antra, stebėkite bangas. Jei matote lūžtančias bangas, tai reiškia, kad po jomis yra seklumų, o ties įlankomis, kuriose susidaro protrūkio srovės, bangos įprastai nelūžta arba lūžta rečiau.
Įbrisdami maudytis, lengvai pajusite seklumas: einate nuo kranto gilyn, įkrentate iki pusės, tada išlipate iki kelių, paskui vėl giliau ir taip toliau. Tai yra sėkliai ir tarpsėkliai.
„Atkreipkite dėmesį į lūžtančių bangų liniją. Jei bangos lūžta ištisine linija išilgai kranto, tai yra normalu. Tačiau jei pastebite, kad lūžtančios bangos tarsi pertrauktos ir vanduo ramiai teka tarsi kanalais į jūrą, tai yra protrūkio srovių požymis.
Tokios vietos atitinka įlankas ir yra potencialūs protrūkio srovių kanalai, kuriais vanduo išnešamas į jūrą. Tokių vietų reikėtų vengti“, – atkreipė dėmesį dr. L. Jukna.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
