Specialistai taip pat rekomenduoja nepamiršti kitų rudens darbų – tręšimo, lapų grėbimo, skarifikavimo ir aeravimo, rašoma fakt.pl.
Kada paskutinį kartą pjauti veją?
Paskutinį vejos pjovimą prieš žiemą rekomenduojama planuoti spalio ir lapkričio sandūroje, kai žolės augimas jau gerokai sulėtėja. Vis dėlto tiksli data priklauso nuo oro sąlygų – svarbu stebėti, kada temperatūra ima nuolat kristi ir žolė beveik nebeauga.
Paskutiniam pjovimui geriausia pasirinkti sausą dieną. Vejos nereikėtų nupjauti pernelyg trumpai – rekomenduojama palikti ne mažiau kaip 3 cm aukščio žolę. Taip ji bus geriau pasiruošusi šaltajam sezonui.
Pjaunant taip pat verta keisti vejapjovės judėjimo kryptį. Baigus darbą svarbu kruopščiai surinkti nupjautą žolę, kad ji neuždengtų vejos ir netrukdytų orui bei drėgmei patekti į velėną.
Nors rudenį kritulių dažniausiai netrūksta, vejai vis tiek gali prireikti papildomos drėgmės. Jei ilgiau nelyja, ją galima palaistyti vieną ar du kartus per savaitę, geriausia ryte arba vakare.
Vis dėlto svarbu nepersistengti. Laistymo dažnumą reikėtų derinti prie kritulių kiekio ir oro sąlygų. Per daug drėgmės vėsiu oru gali pakenkti šaknims, sudaryti palankias sąlygas puviniui ir grybelinėms ligoms.
Rudenį – mažiau azoto, daugiau dėmesio vejai
Prieš žiemą verta pasirūpinti ir vejos tręšimu. Rudeniniam tręšimui rekomenduojamos trąšos, kuriose yra mažiau azoto, tačiau daugiau kalio ir fosforo.
Tokios trąšos padeda sustiprinti žolę ir pasiruošti šaltajam sezonui. Tačiau svarbu rinktis būtent rudeniui skirtas trąšas ir nepadauginti jų, nes netinkamas tręšimas gali labiau pakenkti nei padėti.
Be to, rudenį ant vejos susikaupę lapai gali tapti problema. Storai užkritęs lapų sluoksnis neleidžia žolei gauti pakankamai saulės šviesos ir oro.
Dėl to gali pradėti kauptis drėgmė, daugėti samanų, o veją gali pažeisti įvairios ligos. Todėl nukritusius lapus reikėtų reguliariai sugrėbti ir nepalikti jų ant vejos iki žiemos.
Padės skarifikavimas ir aeravimas
Rudenį galima atlikti ir skarifikavimą bei aeravimą. Skarifikavimo metu pašalinama susikaupusi negyva žolė ir kitos organinės liekanos, kurios sudaro sluoksnį virš dirvos.
Tuo metu aeravimas padeda supurenti suspaustą dirvą. Atsiradus daugiau oro tarpelių, vanduo ir maistinės medžiagos lengviau pasiekia žolės šaknis.
Tinkamai atlikti rudens darbai gali padėti vejai geriau pasiruošti žiemai, o pavasarį – greičiau atsigauti ir suformuoti tankesnį, žalesnį kilimą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
