Nors atrodo, kad vaikus pas senelius palikti visuomet yra išeitis, ar iš tiesų toks pripratimas yra sveikas? Juk ne visuomet patys seneliai turi jėgų, energijos ir laiko prižiūrėti valandai-dviem, o kartais net kelioms dienoms atvažiuojančius anūkus.
Naujienų portalas tv3.lt šia tema pakalbino nuotoliu ir gyvai klientus konsultuojantį psichologą, psichoterapeutą, portalo psichika.eu įkūrėją Edvardą Šidlauską.
Seneliai anūkų prižiūrėti neprivalo
Kaip pasakojo pašnekovas, seneliai tikrai niekuomet neprivalo prižiūrėti anūkų, nebent patys išreiškia tokį norą.
Pasak pašnekovo, seneliai savo pareigą jau yra atlikę – savo vaikus užauginę, tad kiekvieniems tėvams ant pečių krenta atsakomybė užauginti savo vaikus.
„Racionaliai tai aišku, tačiau psichologiškai dažnai išlieka neišspręsta „bambagyslė“ – suaugę vaikai kartais net nejausdami tebeieško tėvų pagalbos kaip vaikystėje.
Tai natūralu, bet brandos ženklas – pastebėti šią inerciją ir pamažu ją nutraukti“, – patarė pašnekovas.
Pasak jo, žmogaus brandą galima matuoti pagal tai, kiek žmogus prisiima atsakomybės už savo gyvenimą bei savo šeimą.
Anot jo, kuo mažiau atsakomybės yra prisiimama, tuo didesnė infantiliškumo rizika, o tai atsiliepia našta sau ir kitiems.
„Tėvystė dažnai tampa puikia proga subręsti – pamatyti save iš šalies, išmokti planuoti, riboti ir prašyti pagalbos adekvačiai“, – sakė psichologas.
Dažno buvimo su seneliais pasekmės – ne vien teigiamos
Dažnas anūkų bendravimas su seneliais turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių anūkams.
Pirmiausia, E. Šidlauskas išryškino teigiamą poveikį, kuris gali padėti vaikui vystantis.
„Dažnas šiltas kontaktas su seneliais paprastai yra labai naudingas – didina saugumo jausmą, emocinį rezervą, moko skirtingų požiūrių“, – pasakojo pašnekovas.
Nepaisant to, kartais, kai anūkai pas senelius būna per dažnai, tuomet gali kilti problemų. Psichologo teigimu, kai dėl darbo krūvio, emigracijos ar kitų priežasčių anūkai dažniau mato senelius, tada jie vaikų akyse gali tapti „pagrindiniais tėvais“.
„Atsiranda vaidmenų inversija: seneliai – autoritetas ir kasdienė priežiūra, tėvai – labiau „draugai“ ar „savaitgalio tėvai“.
Tai kenkia vaiko raidai – jis gauna prieštaringus signalus, o tėvai neperžengia savo raidos etapo, t. y. lieka „vaikais“, – įspėjo jis.
Taip pat E. Šidlauskas pabrėžė, kad dar viena grėsmė – senelių perdegimas, kuris sukelia nuovargį, fizinius simptomus.
„Tyrimai rodo, kad saikingas, malonus bendravimas su seneliais stiprina vaiko emocinį stabilumą, bet intensyvi priežiūra gali pabloginti senelių sveikatą ir sukelti įtampą tarp kartų“, – teigė jis.
Kaip seneliams išmokti pasakyti „ne“?
Nors, rodos, teoriškai dažnai suprantame, kad vienas ar kitas sprendimas yra teisus, tačiau ne visuomet pavyksta už save pakovoti ir pateikti savo poziciją nebijant pasirodyti neigiamai kitų akyse.
Dėl šios priežasties E. Šidlauskas paaiškino, kaip galima išmokti pateikti savo vaikams priežastis, kurios gali padėti išreikšti savo poziciją nesipykstant.
„Seneliai turi absoliučią teisę ir net pareigą sau pasakyti „ne“, jei tai kenkia jų sveikatai, energijai ar santykiams.„Aš kalba“ yra vienas efektyviausių psichologinių įrankių riboms nustatyti be kaltinimų.
Pavyzdžiui: „Aš labai myliu jus ir anūkus, bet šiuo metu jaučiuosi pavargęs (-usi) ir man reikia daugiau laiko poilsiui, sveikatai ar savo pomėgiams. Galiu padėti retkarčiais, kai iš tiesų turiu jėgų ir noriu, bet ne kasdien ar nuolat“, – patarė pašnekovas.
Pasak jo, tokiu būdu seneliai išmoksta nubrėžti ribą ir švelniai sugrąžinti atsakomybę už anūkus savo vaikams.
Naudos jis įžvelgė ne tik komunikacijoje su vaikais, tačiau taip pat rodomu pavyzdžiu anūkams. Tai – sveikos ribos ir savęs gerbimas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Turiu provaikaitę,man 72 metai,tai padedu jau anūkai augint savo vaikutį.Tada nėra kada sent ir rėkt,kad pensija maža.
