Ar nuodėmė keiktis mintyse? Iš kunigo – netikėtas atsakymas

Socialinių tinklų plėtros laikais Bažnyčia prisitaiko prie šiuolaikinių tikinčiųjų poreikių ir bando juos pasiekti įvairiais kanalais, kur atsako į tikintiesiems kylančius klausimus, net ir tai, ar keikimasis mintyse yra nuodėmė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ilgą laiką nėjote išpažinties? Kunigas turi jums žinių

Kiek eurų reikėtų aukoti bažnyčioje? Kunigas atsakė kartą ir visiems laikams

Štai kada jūsų nuodėmių per išpažintį kunigas gali neatleisti: „Tuomet tikras virsmas neįvyksta“

+1

Atsakė, ar keiktis mintyse – nuodėmė

Tarp dvasininkų, kurie naudojasi internetu skleisti žinią ir atsakyti kylančius klausimus apie tikėjimą, yra ir kunigas S. Picuras, turintis milijoną sekėjų, rašo fakt.pl.

Kunigas daugiausia skelbia trumpus vaizdo įrašus, kuriuose atsako į internautų klausimus apie tikėjimą. Jis nevengia sudėtingų temų ir pasisako net tada, kai nagrinėjami klausimai iš pirmo žvilgsnio atrodo banalūs.

Daugelį sekėjų ypač domina nuodėmių aspektas, ar dėl visų jų reikia atlikti išpažintį.

„Ar keikimasis mintyse yra nuodėmė?“ – tokį klausimą kunigui uždavė viena internautė.

Dvasininkas atsakė, kad keikimasis dažniausiai yra nuodėmė: „Atmink, kad Dievas žino tavo mintis.“

Kunigo atsakymas įžiebė audringas diskusijas

Trumpas kunigo atsakymas sukėlė didžiulę diskusiją, o po įrašu pasirodė šimtai komentarų. Kai kurie tvirtino, kad tokia savo minčių kontrolė yra tiesiog neįmanoma.

„Na, bet to neįmanoma suvaldyti. Mintyse kalbi automatiškai“, „Bet aš nekontroliuoju to, kas vyksta mintyse“, „Apskritai esu tikintis ir kiekvieną savaitę einu į bažnyčią, bet jeigu Dievas tikrai žino mano mintis, tai turbūt nepateksiu į dangų“, „Dabar bijau apie bet ką pagalvoti“ – rašė internautai.

Kiti teigė, kad svarbus ir kontekstas, kuriame keikiamės. Jų nuomone, viena yra nusikeikti, kai kas nors nepavyksta, o visai kas kita – linkėti blogo konkrečiam žmogui.

„Keikimasis yra nuodėmė... Bet juk kalbama apie prakeiksmus, blogo linkėjimą ir kažko keikimą, tiesa?“ – klausė vienas.

Kitas pridėjo: „Keikimasis nėra nuodėmė, jei nieko neįžeidžia“, o trečiasis klausė: „O jei keikiuosi tik juokais, kad pasijuoktume, o ne iš pykčio?“

Kažkas paklausė kunigo, ar tokiu atveju keikimasis kita kalba taip pat yra nuodėmė. S. Picuras įkėlė dar vieną atsaką, kuriame teigė: „Tai irgi nuodėmė.“