Nors daug kam atrodo, kad daugiausia aplinką teršiame šildymo sezono metu, nes tuomet išauga energijos resursų vartojimas, V. Budrienė teigia, jog vasara, kalbant apie tvarumą, iškelia naujų iššūkių, su kuriais „Iki“ nuolat susiduria.
„Jei žiema energija naudojama šildymui, tai vasarą – vėsinimui. Tačiau tvarumas tai ne tik energijos naudojimas, bet ir darbo organizavimas taip, kad būtų išmesta kuo mažiau produktų, kurie vasarą genda sparčiau, plastiko naudojimo ribojimas, naudoto aliejaus perdavimas antriniam panaudojimui, kiti veiksmai. „Iki“ tvariai veiklai skiria itin daug dėmesio pradedant žaliosios elektros energijos naudojimu, baigiant kitų iniciatyvų rėmimu, kaip bendradarbiavimas su pirmuoju mobiliu Klimato muziejumi Lietuvoje“, – pasakoja V. Budrienė.
Klimato muziejaus komunikacijos vadovė Miglė Vasiliauskaitė pritaria, kad atsakingas vartojimas svarbus visais metų laikais, o vasarą tikrai vykdome nemažai veiklų, kurias nedaug pakoregavus galime ne tik prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo, bet kai kurie patarimai bus į naudą net mums patiems.
„Norisi pabrėžti, kad gamtai draugiški pasirinkimai labai dažnai būna draugiški ir mūsų piniginei bei sveikatai, o vasara – puikus laikas pradėti tvarius pokyčius. Nors didžiausiais aplinkos teršėjais tradiciškai įvardijama pramonė, nepamirškime, kad visa ji dirba mums, paprastiems vartotojams. Tad keisdamiesi patys kartu darome tiesioginę įtaką ir jos pėdsakui klimato kaitoje“, – sako M. Vasiliauskaitė.
7 vasariški patarimai atsakingiems žmonėms
Atsakingai vėsinkime orą. Automobilis arba biuras be kondicionieriaus – jau sunkiai įsivaizduojamas reiškinys. Vis tik nepamirškite, kad kondicionierius naudoja gana daug energijos. Jei šildymo sezono metu žmonės Europos Sąjungoje buvo raginami sumažinti patalpose šildymą vienu laipsniu, nes taip suvartosime apie 8 proc. mažiau energijos, vasarą panašų efektą pasieksime padidinę vienu laipsniu kondicionuojamų patalpų temperatūros režimą. Būstuose sutaupysite elektros energijos, o automobilyje – degalų. Medikai ragina nepamiršti, kad vėsinamų patalpų ir lauko temperatūra neturėtų skirtis daugiau nei 6 laipsnius, priešingu atveju gresia peršalimo ligos.
Rinkitės ne tik saugų, bet ir taupų greitį. Nors Lietuvos autostradose vasarą leidžiamas greitis siekia iki 130 km/h, o kai kuriose užsienio valstybėse ir dar didesnis, gamta rekomenduoja rinktis mažesnius greičius. Lėkdami nuo Vilniaus iki pajūrio maksimaliu leistinu greičius, nuvažiuosite keliolika minučių greičiau, nei pasirinkus mažesnį (ir saugesnį) greitį, tačiau sunaudosite gerokai daugiau degalų, kas ne tik daugiau kainuos, bet ir padidins išmestą CO2 kiekį.
Prie ežero važiuokite dviračiu. Maudynių vietą miesto ribose ar šalia jo dažniausiai galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu ar elektriniu dalijimosi automobiliu. Taip išvengsite transporto spūsčių, vietos jam pastatyti paieškos bei, kai kuriais atvejais, išlaidų už automobilio stovėjimą. Svarbiausia – taip visai neteršite gamtos arba paliksite daug mažesnį pėdsaką. Automobiliai yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių veiksnių. O maudynės pasivažinėjus dviračiu – daug smagesnės.
Naudokite mažiau plastiko. Vasara – vakarėlių gamtoje metas. Venkite naudoti vienkartinius įrankius ir indus, pagamintus iš plastiko. Pavyzdžiui, vietoje vienkartinių plastikinių indų naudokite pagamintus iš tvarių, suyrančių medžiagų, o dar geriau – daugkartinius. Dabar galima įsigyti tikrai estetiškų plastikinių indų, kurių nebus baisu sudaužyti, o pasitarnaus ne vienai šventei. Taip pat venkite naudoti plastikinius buteliukus, juos pakeiskite į gertuvę, o maistą dėkite ne į vienkartinius plastikinius, bet daugkartinio naudojimo, iš tvarių medžiagų pagamintus maišelius.
Gerai apgalvokite meniu. Vasarą maistas genda itin greitai, tad stenkitės į gamtą ar keliones imti tokį, kuris gali ilgiau išbūti nesugedęs. Vykstant į ilgesnę kelionę, kai negalėsite naudotis šaldytuvu, geriau pasiimti maisto tiek, kiek reikės trumpam laikui, o vėliau užsukite į parduotuvę ir atnaujinkite atsargas šviežiais maisto produktais. Taip gyvensite ne tik tvariau, bet ir taupiau. Išmetamas maistas, kurio gamybai naudojami milžiniški energijos resursai, visoje Europoje aktuali problema.
Nepalikite įjungtų elektros prietaisų. Išvykdami atostogauti išjunkite visus nebūtinus elektros prietaisus iš elektros tinklo. Net budėjimo režimu veikiantis televizorius ar kompiuteris vis tiek naudoja elektros energiją, ją naudoja net į tinklą įjungti prietaisų krovikliai. Šis paprastas veiksmas ne tik sumažins namuose sunaudojamą elektros energijos kiekį, prisidės prie tvaresnės aplinkos kūrimo, bet ir apsaugos nuo galimo gaisro pavojaus.
Drabužius džiovinkite lauke. Jei esate įpratę drabužius džiovinti džiovyklėje, vasarą šį įprotį tikrai būtų nesunku pamiršti, nes lauke skalbiniai džiūva itin greitai. O jūs mažiau mokėsite už elektrą, nes džiovinimo darbą atliks saulė ir vėjas.
Apie aplinkai tvarius įpročius daugiau sužinoti kviečia Klimato muziejus, keliaujantis per 16 Lietuvos miestų. Registraciją į nemokamas ekskursijas bei muziejaus tvarkaraštį galima rasti www.klimatomuziejus.lt.
Keliaujančio muziejaus projektą įgyvendina asociacija „Aktyvus jaunimas“, finansuoja Europos klimato iniciatyva. Muziejaus kelione rūpinasi logistikos partneris Hoptrans. Generalinis rėmėjas Telia, informacinis projekto rėmėjas – TV3 žiniasklaidos grupė. Projekto idėją Lietuvoje remia IKI, Walk15 ir Mantinga.
