Mieloji, labai suprantu Jūsų pyktį ir nusivylimą.
Tačiau: pirmiausia Jūs nepakvietėte į savo vestuves jai brangaus žmogaus. Gal tik Jums jis nepatinka.
Toliau, su ta dovana. Atleiskit, bet man čia kvepia nesusipratimu - pavyzdžiui, gal dėžutės buvo tiesiog sumaišytos? Ar ne geriau buvo viską išsiaiškinti - čia ir dabar, užuot netgi nutraukus santykius. Juk Jūsų vyras - jos sūnus tai kenčia. Be to, ką gali žinoti, gal Jus likimas suves taip, kad turėsite bendrauti. Ir atleiskit, mieloji, bet nematau Jūsų poelgiuose jokio didvyriškumo ir jokio sktino pavyzdžio, jeigu, žinoma, istorija tikra.. Tiesiog reikėtų išsiaiškinti. Anyta irgi žmogus, ir jai irgi skauda.

Tai popieriniai rankšluosčiai yra šiukšlės? O tai kodėl juos perkate? Ta kvaiša nepasigėdijo nekviest į vestuves anytos draugo, o tikėjosi deimantų? Taigi ji pati yra šiukšlė, o ne rankšluosčiai. Gėda tokią marčią gaut, ar tam sūnų augino?

Ko nusipelnei ta gavai

Gal tik tokios dovanos buvai verta

Tai gal tik to ir nusipelno marti?

Neteisk ir nebusi teisiamas, kas suteike teise kitus zmones teisti?Neaisku kokia uosvienes versija, matan kokios "grazuoles" puosia TV ekranus galima visko pagalvoti, tiesiog jei taip ir ivyko , mokekime atleisti

Mes su vaikais taip žaidžiame: didelė dėžė, prikrauta daugybe popierių. Dugne mažoje dėžutėje - maža dovanėlė. Gal taip ir buvo? Viską apžiūrėjote?

Matyt dar stipri uošvienė ateis tokia diena kai rankas buciuos rašau iš savo patirties

Anyta

Prieš rašydama tokias įstorijas, gerai reikia pagalvot, kokia pati esi. Tobulu žmoniu nėra. O martelės yra linkusios tik savo mamas aukštinti, o anytų, net gerbti nenori, nor jos užaugino joms normalius vyrus. Iš savo patirties sakau. Labai skaudu, kad taip yra.