Beveik metus dukros urną saugojo laidojimo namai „Skausmo užuovėja“. Trečiadienį, lydint Šv. Kazimiero bažnyčios kunigui Vytautui, ji perkelta saugojimui į atsisveikinimo vietą Alytaus kolumbariume.
Prieš metus, kai išlydėjo dukrą, Aldona dar negalėjo kalbėti apie galutinę jos palaikų vietą. Tąkart moteris pasakojo, kad baltą urną, kol šeima apsispręs, kur ją amžiams palydėti, laikys namuose.
„Tačiau laikyti namuose negalėjome, per sunku. Labai noriu padėkoti laidojimo įmonės direktoriui Ruslanui, kad sutiko pasaugoti.
Atvažiuodavom į laidojimo namus, kur buvo urna, tarsi pabūti greta Editos, susigyventi su netektimi. Dabar Edita kolumbariume, ten turime dar dvi vietas – sau ir vyrui. Nutarėme būti greta Editos“, – jautriu apsisprendimu dalijosi Aldona.
Metai, kuriuos teko išmokti gyventi su netektimi
Edita mirė praėjusių metų rugpjūčio 29-ąją. Jos mama tuomet dukrą vadino savo „gražiausiu žiedu“ ir „angelu“.
„Netekome savo gražiausio žiedo. Savo angelo. Savo mylimos dukrelės“, – sunkiai rinkdama žodžius tuomet naujienų portalui AlytusPlius kalbėjo Aldona.
Editos gyvenimą nutraukė sunki liga. Krūties vėžys jai buvo diagnozuotas prieš trejus metus. Tačiau net ir išgirdusi diagnozę moteris neatsisakė gyvenimo planų – gydėsi, ieškojo įvairių galimybių, mokėsi Dubline ir leidosi į 280 kilometrų piligriminį žygį Portugalijoje.
Ji tikėjo, kad pasveiks. „Vis sakydavo: mamyte, aš noriu gyventi, aš tikrai pasveiksiu“, – prieš metus pasakojo mama.
Edita buvo gabi, darbšti, komunikabili. Ji baigė Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnaziją, Alytaus kolegiją, dirbo Vilniuje, vėliau Norvegijoje.
Liga nesutrukdė jai rūpintis kitais – moteris rėmė senolius, įvairias organizacijas. O susirgusi pati sulaukė didžiulio žmonių palaikymo – prie jos gydymo buvo prisidėję net 98 žmonės.
„Ji buvo labai dėkinga kiekvienam. Ji kovojo, bet likimas pasielgė kitaip“, – apie dukrą kalbėjo Aldona.
Laidojimo namai tapo vieta, kur buvo galima tiesiog pabūti
Šįkart kalbėdama apie praėjusius metus Aldona ypatingai dėkoja laidojimo namų kolektyvui – vadovui Ruslanui bei darbuotojoms Reginai ir Gintarei.
Pasak moters, tai buvo jiems labai svarbi vieta, kurioje saugota dukros urna.
„Žmonės čia mūsų šeimą suprato, palaikė ir leido išbūti su skausmu tiek, kiek reikėjo. Mes labai dėkingi už tai, kad jie visą laiką mus atjausdavo“, – sako Aldona.
Ji prisimena ir Editos gimtadienį, kai laidojimo namų darbuotojai gražiai papuošė salę, kad artimieji galėtų susirinkti, pabūti kartu ir prisiminti mylimą žmogų.
Tokie gestai, pasak dukros netekusios Aldonos, šiuo sunkiu laikotarpiu buvo itin svarbūs.
Editos tikėjimas išliko šeimos prisiminimuose
Aldona prisimena ir kunigą Vytautą, lydėjusį Editą į paskutinę kelionę bei trečiadienį pašventinusį urną. Moteriai įsiminė jo jautrūs žodžiai apie dukros tikėjimą ir piligriminę kelionę.
„Jis netgi paminėjo, kaip jinai tą piligriminę ėjo, kaip ji tikėjo, kaip turėjo viltį gyventi“, – pasakoja mama.
Rugpjūčio 29-ąją šeima minės pirmąsias Editos mirties metines. Už ją bus aukojamos šv. Mišios, o prie bendro stalo susirinks giminaičiai ir artimieji.
„Viską padarėm, viską padarysim, kiek mums skirta, kad įprasmintume Editos atminimą“, – sako ji.
Prieš metus atsisveikindama su dukra Aldona prašė žmonių branginti artimuosius – kalbėtis, keliauti, juoktis, mylėti ir neatidėlioti to, kas svarbiausia.
Šiandien jos žodžiuose dar daugiau dėkingumo tiems, kurie padėjo šeimai išgyventi pirmuosius metus be Editos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
