„Mes – čia“ – diskotekos, kuriose neįgalūs jaunuoliai gali atsipalaiduoti

Skaityk lengvai

Retas jaunuolis savo gyvenimą įsivaizduoja be pramogų – vakarėlių, diskotekų ir linksmybių su draugais. Tokių norų turi ir psichikos negalią turintis jaunimas, bet pasilinksminti įprastame klube ar bare jie dažniausiai negali. Dvi bičiulės Vida Juodvalkienė ir Ilona Monkevičienė nutarė organizuoti šokių vakarus-diskotekas „Mes – čia“, skirtas psichikos negalią turinčiam jaunimui.

Viena iš organizatorių Vida Juodvalkienė su diskotekos dalyviais.  (Renginio „Mes – čia“ organizatorių archyvo nuotr.)

Penktadienio vakaras. Salėje viename iš Vilniaus centre esančių administracinių pastatų skamba muzika, žybsi įvairiaspalvės lemputės. Salės centre pagal šiuolaikinės popmuzikos dainų ritmus šoka grupelė merginų ir vaikinų. Atrodytų – eilinė mokyklos diskoteka. Skirtumas tik toks, kad dauguma šokančių jaunuolių turi specialiųjų poreikių.

Vienas aktyviausių diskotekos dalyvių Arnas ne tik energingai šoka, dainuoja, bet ir atlieka diskotekų vedėjo vaidmenį. Paklaustas, kaip vertina šiuos renginius, atsako: „Man čia žiauriai patinka. Labai laukiu šokių vakarų.“

Šokių vakarai-diskotekos „Mes – čia“ organizuojami nuo prėjusių metų rudens.  (Renginio „Mes – čia“ organizatorių archyvo nuotr.)

Asmeninė patirtis pasufleravo idėją

Šios iniciatyvos idėja gimė iš asmeninės Vidos ir Ilonos patirties. „Tikriausiai kiekvienas savo artimoje aplinkoje pažįsta šeimą, auginančią neįgalų vaiką, – galbūt tai giminaičiai, kaimynai ar draugai, – įsitikinusi projekto sumanytoja V. Juodvalkienė. – Kol dar yra nepilnamečiai, neįgalūs vaikai mokosi mokyklose, dalyvauja dienos centrų veikloje, kai kurie iš jų turi galimybę specialiosiose įstaigose įgyti specialybę. Vis dėlto baigę mokslus daugelis negali susirasti darbo, o net ir susiradę jame ilgai neišbūna, nes darbdaviai nelabai stengiasi atsižvelgti į „kitokių“ darbuotojų poreikius. Tada jaunuolius ir apninka liūdesys, nerimas, depresija, nes visa jų veikla apsiriboja internetu ir išmaniuoju telefonu. Paprastai tokių jaunuolių draugų ratas labai siauras, o galimybių pramogauti su bendraamžiais, ko reikia kiekvienam jaunam žmogui, jie turi labai mažai. Aš pati auginu negalią turintį sūnų, visa tai esame išgyvenę.“

REKLAMA

Moteris pasakoja, kad mintis apie laisvalaikio veiklą kilo mąstant ne tik apie sūnų, bet ir apie jo draugus – ne visi iš jų yra neįgalūs, bet visi stokoja socialinių ir bendravimo įgūdžių. I. Monkevičienė priduria, kad svarbiausia buvo tokiems jaunuoliams sukurti aplinką, kurioje jie jaustųsi saugiai, galėtų susipažinti, bendrauti, atsipalaiduoti, pasilinksminti.

Temos atsiranda bendradarbiaujant

„Dieną jaunuoliai turi veiklos mokyklose, įvairiuose centruose. Daug įvairių projektų ir užsiėmimų vyksta dienomis, o vakarus toks jaunimas dažniausiai praleidžia namie, nes paprasčiausiai nėra tokių vietų, kur jie saugioje aplinkoje galėtų pašokti, pabendrauti“, – tvirtina organizatorės.

Moterys pasakoja, kad jų rengiami vakarai susideda iš dviejų dalių: pirmoji yra edukacinė, o antroji – pramoginė. Pirmojoje dalyje dalyvauja įvairūs šokių kolektyvai, vyksta paskaitos ir kitokia veikla, o paskui jaunuoliai gali atsipalaiduoti – improvizuoti šokių aikštelėje, dainuoti ir šėlti.

„Džiaugiamės, kad jau ir mūsų pažįstami pasisiūlo atvykti į renginį – pamoko šokių, dainų, ką nors įdomaus papasakoja. Paskutiniame renginyje organizavome trumpą paskaitą „Homo Sapiens“, nors šiek tiek abejojome, ar dalyviai išlaikys dėmesį. Pasirodo, paskaita jiems labai patiko, jie stebėjosi, diskutavo, ir laikas nė kiek neprailgo“, – pasakoja V. Juodvalkienė ir priduria, kad jų renginiuose dalyvaujantys jaunuoliai yra labai smalsūs, geranoriški ir atviri.

Nuo praėjusių metų spalio kas antrą savaitę vykstantys šokių vakarai jau subūrė ištikimų dalyvių grupelę. Jaunuoliai ne tik aktyviai dalyvauja pramogose, bet ir patys siūlo susitikimų idėjas, temas. Pasak organizatorių, per šį laiką atsisijojo jaunuoliai, kurie čia pasigedo baro su alkoholiu ar kitokio tipo pramogų.

Beveik visi jaunuoliai yra globojami savo tėvų, kurie juos atveža į renginį, o jam pasibaigus atvažiuoja pasiimti. V. Juodvalkienė sako, kad į diskotekas stengėsi kviesti ir jaunimą iš įvairių globos namų, pensionų, tačiau susidūrė su jų atvežimo problema. Organizatoriai neturi resursų šioms paslaugoms, o globos namų vadovybė ar personalas nerodo iniciatyvos.

Organizatorės teigia, kad jos siekia nerūšiuoti žmonių, jų renginiuose laukiami ir negalios neturintys jaunuoliai, norintys jaustis saugiai ir ugdyti savo bendravimo įgūdžius.

Šokių vakarai-diskotekos „Mes – čia“ organizuojami nuo prėjusių metų rudens. (Renginio „Mes – čia“ organizatorių archyvo nuotr.)

Jaunuoliai jaučiasi saugūs

Šokių vakarų dalyviai ir jų tėvai tvirtina, kad šiuos renginius jie pirmiausia vertina dėl saugumo, kurio jie pasigenda kitur. Psichikos negalią turinčių jaunuolių tėvai pasakoja, kad jų atžalos net tokiose vietose kaip picerijos ar sporto klubai patiria suaugusiųjų priekabiavimą, patyčias. Tad, vertindami saugią diskotekos aplinką ir organizatorių geranoriškumą, jie ramia širdimi palieka savo vaikus linksmintis, o patys kelias valandas gali pailsėti.

Asta Leskauskienė, atvežanti savo dukrą Luką į šokių vakarus, teigia, kad tai labai šaunus savaitgalio praleidimo būdas. „Luka apskritai labai aktyvi mergina: lanko sporto kubą, labai mėgsta koncertus, todėl puikiai jaučiasi ir šiuose renginiuose, – pasakoja mama. – Ji taip pat norėtų lankyti teatro pamokas, tačiau nerandam studijos, kuri nebijotų priimti „kitokio“ jaunuolio.“

Vakaruose besilankančios Anos mama Žaneta Sabaliauskaitė tvirtina, kad jos dukrai taip pat labai patinka šios diskotekos. Moteris negali atsistebėti, kad Ana čia labai atsiskleidė, pradėjo šokti. Iki tol mergina niekada nešoko ir nerodė tam jokio susidomėjimo. Ž. Sabaliauskaitė džiaugiasi renginių atmosfera: „Mes čia visi kaip viena šeima.“

Šokių vakarai-diskotekos „Mes – čia“ organizuojami nuo prėjusių metų rudens.  (Renginio „Mes – čia“ organizatorių archyvo nuotr.)

Įkūrė fondą

V. Juodvalkienės ir I. Monkevičienės ateities siekis – ištobulinti teminius vakarus su įdomiais kviestiniais svečiais ir suburti didesnę tokio jaunimo bendruomenę. Jos įsitikinusios, kad tokių jaunuolių, kurie galėtų kartu pramogauti, yra tikrai daugiau. Moterys teigia, kad kol kas savo veiklos labai nereklamavo, jaunuoliai ir jų tėveliai susižinodavo vieni iš kitų arba per socialinius tinklus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų